Kaip lietuvių literatūroje vaizduojama žmogaus dvasinė būsena sunkiomis akimirkomis?

Žmogus - dvilypė būtybė, jis turi kūną ir dvasią. Gyvenimo įvykiai gali pakenkti abiem pusėms, tačiau aptarsiu sudėtingesniąją pusę- žmogaus dvasinę būseną sunkiomis akimirkomis. Romos filosofas Ciceronas yra pasakęs: „Geriau mirti negu vergauti“. Šiandien taip pat nedaug sutiktume žmonių, abejojančių, ar laisvė yra vertybė. Nors vienareikšmiškai apibrėžti laisvės sąvoką sunku, tačiau akivaizdu, kad laisvė gali būti išorinė ir vidinė. Būtent vidinės laisvės suvaržymas sukelia dvasinę kančią. Kalbėdama apie žmogaus dvasinę kančią norėčiau priminti, kad labiau negu bet kuriuose kituose laikotarpiuose XX a. išryškėja žmogaus gyvenimo absurdiškumas. Tai nulėmė Antrojo pasaulinio karo žiaurumas. Tuomet žmogų užvaldęs absurdiškumas verčia kritiškai pažvelgti į vertybes, humanizmo idealus, netgi suabejoti Dievu, tai sukrečia žmogų.
Viena iš žmogaus sunkių gyvenimo akimirkų - laisvės suvaržymas, kuris sukelia dvasinę kančią. Žmogaus prigimčiai būdingas laisvės siekis, troškimas nusikratyti prievartos, todėl jis neišvengiamai privertas maištauti ir išsikovoti savo laisvę. Laisvės problema atskleidžiama XX a. poeto Vinco Mykolaičio- Putino cikle „Vergas“. Žmogaus dramatiškumas cikle gali būti remiamas biografinio motyvo, kurį apibrėžtume, kaip žmogaus, laisvo nuo bet kokių įžadų, motyvą. Noras jaustis kūryboje tik žmogumi galėtų psichologiškai pagrįsti vidinio maišto, kaip kelio į laisvę motyvą. Pirmasis konfliktas, įsibrovęs į V. Mykolaičio-Putino asmenybę, sugriovęs jos ramybę ir pusiausvyrą, buvo konfliktas su rūsčiuoju Senojo Testamento Dievu. Uždarytas kunigų seminarijos mūruose, poetas turėjo priimti tokias religijos tezes: žmogus yra tik "viešpaties" vergas, o žemė - tik menka visatos dulkė. “Vergo" pradžioje vaizduojama erdvė. Uždari rūmai turi ir atviros erdvės požymių: "šviesūs rūmai", esama ryšio su atvira erdve: " visur atverti vartų vartai". Tie "viešpačio namai" tai ne tiek išoriniai vartai, kiek paties susikurta nelaisvė, savo paties sąmonėje pastatytas kalėjimas, širdy tūnąs dvilypumas, paradoksalus likimo prieštaringumas: "Visur atverti vartų vartai, bet išeit į plačią laisvę negaliu". Galime manyti, kad išorinis spindesys yra susijęs su katalikų dievybės vaizdavimu. Tačiau išoriškai tvirtą, spindintį pasaulėvaizdį iš vidaus ardo disharmonija, kylanti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!