Pastaraisiais dešimtmečiais mokymasis ir žinios organizacijose tapo pagrindiniais sėkmės veiksniais tarptautinėje konkurencijoje, todėl nematerialūs ir moraliniai ištekliai pralenkia materialių ir apčiuopiamų išteklių svarbą. Žinių vadybos (toliau – ŽV) įgyvendinimo praktika leidžia organizacijoms maksimaliai realizuoti žinių, kurias įgyja, vertę. Platesnės mokymosi galimybės ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių pasaulyje leidžia sėkmingai konkuruoti rinkoje.
Mokytis greičiau ir paprasčiau – pagrindinis konteksto ypatumas, sutelkiantis dėmesį į žinių absorbaciją, greitą reakciją į pokyčius, sugebėjimą pritaikyti naujai įgytas žinias ir įgūdžius praktikoje. Dabar mokymosi procesas orientuotas į naujai įgytų žinių pritaikymą praktikoje. Iš kvalifikuotų darbuotojų tikimasi dėmesio ir energijos sutelkimo į kvalifikacijos palaikymą, naujų ir geresnių idėjų generavimo. Vieninteliai riboti ištekliai dabar – laikas – laikas mokymuisi ir prisitaikymui prie nuolatinių pokyčių.
Referato darbo tikslas – apžvelgti žinių vadybos sampratą, svarbiausius bruožus, apibūdinti besimokančią organizaciją.
Darbui nustatyti uždaviniai:
1. Apžvelgti žinių vadybos sampratas;
2. Apžvelgti besimokančios organizacijos aspektus;
3. Nustatyti žinių vadybos ir mokymosi sąsają.
Darbo objektas – ŽV ir besimokančios organizacijos santykis.
1. Žinių matavimas
Žinių koncepcija ir pobūdis apibūdinamas dvejose teorijose, kiek mokymasis jungia žinias su vadyba, tiek vadybą su mokymusi.1 Žinios apibrėžiamos kaip „žmogaus, organizacijos ar grupės galimybė arba potencialas tam tikriems veiksmams atlikti arba tam tikriems sprendimams priimti“. Savo ruožtu mokymasis – procesas, vedantis prie šios galimybės, prie suvokimo, sprendimų, veiksmų kaitos.
Dauguma autorių išskiria dvi pagrindines žinių sąvokas – tiesiogines ir netiesiogines žinias. Pavyzdžiui, M. Polanyi2 nurodė, kad tiesioginės žinios gali būti aprašomos formalia kalba ir perduodamos kitiems žmonėms, o netiesioginės – gali būti charakterizuojamos kaip individualios žinios, susijusios su individo asmenine patirtimi ir tokiais nematerialiais faktoriais, kaip asmeniniai įsitikinimai ir vertybės. A. Tiwana3 netiesiogines žinias apibūdina kaip asmens žinias, priklausančias nuo konteksto, kurias sunku formalizuoti, aprašyti ir perduoti, kurios saugomos žmogaus galvoje. Paslėptas komponentas daugiausiai plėtojasi praktikoje, bandymų ir klaidų metodais; o tiesioginės žinios, pagal A. Tiwana, – tai komponentai, kurie gali būti kodifikuojami ir sistemingai perduodami arba aprašomi oficialia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!