Žemaitija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK): tarp autonomijos ir integracijos

Žemaitija turbūt yra labiausiai išsiskiriantis, Lietuvos etnografinis regionas, nes tik joje susiformavo artima lietuviams, bet savarankiška tautybė, žemaičių etnosas. Subetnosas arba subtauta, tai etninė žmonių bendrija, kuri turėjo galimybių sukurti atskirą tautybę, bet net ir jos nesukūrusi išlaiko savo specifinius bruožus.
Tauta Lietuvoje susiformavo žymiai vėliau, nei susidarė valstybė. Tačiau būtent susiformavus valstybei, žmonės gyvenantys vienoje valstybėje ima suvokti savo likimo bendrumą ir taip susiformuojasi politinė tauta. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje valstybinė gimtoji kalba nebuvo svarbus politinės tautos bruožas, nes ji vienijo įvairias etnines ir skirtingai kalbančias valstybės piliečių grupes. Tačiau žemaičių subtautos formavimąsis turi tam tikrų savitumų, nes reikšmingesnis vaidmuo atiteko gimtajai kalbai. Tai lėmė daugelis aplinkybių; žemaičių visuomenė etniškai buvo žymiai vienalytiškesnė, nei lietuvių: Žemaitijoje gyveno daugiau bajorų,o miestų kultūros nebuvimas, leido archajiškai visuomenei išlikti uždara etniškai svetimai įtakai1.
Visus šiuos požymius lėmė Žemaitijos istorinės raidos ypatybės. XIIIa. viduryje kilęs Lietuvos vidaus karas buvo tik impulsas žemaičių subtautai formuotis. Kur kas didenį vaidmenį suvaidino geopolitinė situacija. Nuo XIIIa. pabaigos atsidūrusi Vokiečių ordino kaiminystėje Žemaitija tapo esmine LDK ir Ordino konfrontacijos pirežastimi, ir pagrindinė jų kovų arena2. Nesulaukusi pakankamo Lietuvos valstybės dėmesio ji buvo palikta likimo valiai ir taip Žemaitija pamažu ėmė izoliuotis nuo Lietuvos. Šios paliktos erdvės tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos nesugebėjo kontroliuoti nei viena valstybė, todėl pasinaudoję šia situacija žemaičiai patys perėmė vadžią nuo XIIIa. pabaigos iki 1413m. Žemaitijos krikšto. XIII a. vykstant vidaus karui abi pusės siekė Ordino paramos, ją gauti buvo galima tik paaukojus Žemaitiją, ir taip ją paaukojus buvo galima skirti daugiau dėmesio plėtoti politiką rytuose.
2. Žemaičių santykiai su Lietuva XIII-XIVa. pirmojoje pusėje.
Nors žemaičiai niekada taip ir nesukūrė savo valstybės, tačiau mes galime aptarti savarankišką Žemaitijos užsienio politiką, nes viduramžių valstybė yra visiškai kitokia nei naujųjų laikų valstybė tiek savo gyvenimo būdu, tiek valdymo forma: atsikiros valstybės dalys gali vykdyti savarankišką užsienio politiką.
XIII amžiuje žemaičiai vykdė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!