Įvadas..................................................................................................................................3
1. Žemaičių subtautos ir savarankiškumo susiformavimasis..............................................4
2. Žemaičių santykiai su Lietuva XIII-XIVa. pirmojoje pusėje………………………....5
3. Socialinė Žemaitijos gyventojų sudėtis..........................................................................6
4. Žemaitijos kova už savarankiškumą XIII-XVa. Pirmojoje pusėje.................................7
5. Vytautas ir žemaičiai......................................................................................................8
6. Žemaitija 1398-1422 m………………………………………………………………..8
7. Kazimiero privilegija žemaičiams 1442m.....................................................................9
8. Išvados..........................................................................................................................10
9.Literatūros sąrašas..........................................................................................................11
Įvadas
Nuo seno Žemaitija buvo išskirtinė, pakankamai savarankiška Lietuvos dalis. Net ir šiandien galime pastebėti žemaičių nacionalizmo apraiškų: ,,žemaičio paso“ projektas, tautinių mažumų teisių reikalavimai kalbos srityje, šalia Telšių miesto pavadinimo, stovintis ženklas su pavadinimu ,,Telšẽ‘‘, bei iniciatyva įsteigti žemaičių partiją. Atrodo, kad jie visų pirma jaučiasi esą žemaičiai, o tik poto lietuviai, tai aiškiai pabrėždami savo tarme, kurią kaikurie laiko atskira žemaičių kalba. Tad kaip savo užsispyrusiu charakteriu pagarėję žemaičiai buvo integruoti į Lietuvos valstybę. Šiame darbe bus stengiamasi apžvelgti Žemaitijos integracijos procesus, nuo Lietuvos valstybės susidarymo 1219 m. iki galutinio Žemaitijos integravimo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį 1442 m. Tuo tikslu bus naudojamasI - Adomo Butrimo, Vlado Žulkaus, Alvydo Nikžentaičio, Vacio Vaivados, Egidijaus Aleksandravičiaus „Žemaitijos istorija“, Stephen C. Rowell straipsniu „Rusena karas Žemaičiuose: keletas pastabų apie 1422 m. privilegijos genezę”, Vytenio Almonaičio „Žemaitijos politinė padėtis 1380-1410 metais, Antano Ivinskio “Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos”
1. Žemaičių subtautos ir savarankiškumo susiformavimasis
Žemaitija turbūt yra labiausiai išsiskiriantis, Lietuvos etnografinis regionas, nes tik joje susiformavo artima lietuviams, bet savarankiška tautybė, žemaičių etnosas. Subetnosas arba subtauta, tai etninė žmonių bendrija, kuri turėjo galimybių sukurti atskirą tautybę, bet net ir jos nesukūrusi išlaiko savo specifinius bruožus.
Tauta Lietuvoje susiformavo žymiai vėliau, nei susidarė valstybė. Tačiau būtent susiformavus valstybei, žmonės gyvenantys vienoje valstybėje ima suvokti savo likimo bendrumą ir taip susiformuojasi politinė tauta. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje valstybinė gimtoji kalba nebuvo svarbus politinės tautos bruožas, nes ji vienijo įvairias etnines ir skirtingai kalbančias valstybės piliečių grupes. Tačiau žemaičių subtautos formavimąsis turi tam tikrų savitumų, nes reikšmingesnis vaidmuo atiteko gimtajai kalbai. Tai lėmė daugelis aplinkybių; žemaičių visuomenė etniškai buvo žymiai vienalytiškesnė, nei lietuvių:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!