Moters socialinis statusas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėjė (LDK)

2.5 Moters statusas baudžiamojoje LDK teisėje....................................................6
2.6 Moters padėtis teisminėje LDK sferoje............................................................7
2.7 Moters statusas santuokoje..............................................................................7
3. IŠVADOS………………………………………………………………………….9
4. LITERATŪRA……………………………………………………………………10
1. ĮVADAS
Referate analizuojama tema- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės požiūris į to meto moterį, jos padėtį. Referate minimi tokie darbų autoriai kaip I. Valikonytė, J. Karpavičiėnė, N.Asadauskienė, R. Ragauskienė. Naudojantis straipsniuose esančia medžiaga galima panagrinėti anuometines socialines bei teisines realijas moterų atžvilgiu. Tačiau labai išsami anlizė užimtų nemažo darbo apimtį.
Darbo tikslas- apžvelgti įvairių autorių požiūrį bei mintis apie iki šiol tebenagrinėjamą moters statusą viešajame miesto gyvenime ir šeimoje.
Pasirinkau būtent šią temą, nes man įdomu sužinoti daugiau apie to meto moters socialinę padėtį, požiūrį į ją kaip į nepriklausmomą asmenybę. Sudomino prieštaringas to meto visuomenės požiūris bei moters išsilaisvinimo apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
2.1 Moters istorija kaip specialioji istorijos mokslo diciplina
Dabar moterų istorija, akcentuojant kelių mokslo šakų sąryšį, apibrėžiama kaip specialioji istorijos mokslo disciplina, susikertanti taip pat su labai išplėtotomis šeimos istorija bei lyčių istorija (Karpavičienė J., 2001, P. 17). Nors, žinoma, iki šiol tebevyksta diskusijos dėl moterų istorijos vietos po bendra socialine istorija. J. Karpavičienės straipsnyje rašoma, jog siekiant apibrėžti moters vietą bei jos vaidmenį istorijoje, paprastai yra susitelkiama ties žymių moterų gyvenymu ar moterų, turėjusių didelę reikšmę žymių vyrų gyvenimuose. Be to kai kurios temos, galėjusios išsamiau atskleisti tuometinės moters statusą, nėra iki galo išgvildentos. Pabrėžiama, jog yra stokojama nuodugnesnių studijų, kurios galėtų padėti atskleisti kaip gyveno eilinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moteris.
2.2 Pieštaringas moters statusas LDK
Apibūdinti XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenės požiūrį į moterį padeda įvairūs Lietuvos istorijos šaltiniai, ypač- Lietuvos Statutas ( 1528, 1566, 1588m.), taip pat gausūs LDK kanceliarijos archyvo- Lietuvos metrikos- aktai, ir žinoma, to meto pubilcistika.
Gausėjančiuose XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moters istorijos tyrimuose netrūksta prieštaravimų, atspindinčių ne mažiau preištaringą to meto moters padėtį. Viena vertus, Lietuvos Statute moters vieta žymiai svarbesnė nei kituose viduramžių Europos teisynuose, kita vertus, buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!