Renesanso ir Reformacijos plitimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK)

Niekada nesuprasime ir nepajausime to, ką jautė gyvenantys žmonės XVI a. Koki įspūdžiai ir kokios mintys juos apniko, kai į LDK atkeliavo Renesansas ir ką galvojo, kai iškilo Reformacija.
Su Renesansu ir Reformacija galime susilieti, tik skaitydami rašytinius šaltinius, šiais laikais tai vadinama knygomis. Niekada nereikia praleisti progos pasidomėti apie tai kas vyko mūsų ankstesnėje Lietuvoje. Kaip ji kūrėsi, kas ja valdė, koki judėjimai buvo ir kaip viskas keitėsi.
,,Nuomonės dėl Renesanso sąvokos mažiau skiriasi, kaip dėl humanizmo. Ir tai kai kurie tarybiniai autoriai mano Renesansą prasidėjus Kinijoje VIII-XII amžiais, o Rytų šalyse – Gruzijoje ir Armėnijoje XII-XIII amžiais. Tai reikia laikyti nesusipratimu.
,,Renesansui plisti Lietuvoje palankiausios sąlygos susiklostė Žygimanto Senojo ir jo sūnaus Žygimanto Augusto valdymo XVI a. laikais. Žygimanto Senojo žmona Bona, Milano ir Bario kunigaikštytė, kilusi iš garsios Italijos aristokratų Sforcų giminės, globojo menininkus, kvietėsi juos iš Renesanso kultūros lopšio Italijos į LDK. Statyboms Lietuvoje vis dažniau vadovaudavo kviestiniai architektai, daugiausia italai. 1520-1530 m. italams vadovaujant, dideli rekonstrukcijos darbai atlikti Vilniuje – Katedroje ir didžiojo kunigaikščio Žemutinėje pilyje. Nenusileisdami užsieniečiams tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose dirbo vietos meistrai. Antai Kauno Rotušės (1542 m.) statybai vadovavo vietinis architektas Benediktas Choinovskis, meniškais dirbiniais XVI a. viduryje garsėjo renesansinė vietos meistrų koklininkystė. XVI a. 5-ajame dešimtmetyje Vilniuje ilgam laikui apsigyvenus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui ir jo motinai karalienei Bonai, Žemutinė pilis virto ne tik žymiausiu Vilniaus renesansiniu pastatu architektūros prasme. Rūmuose buvo kaupiamos meno vertybių, knygų kolekcijos, telkėsi krašto intelektualinis gyvenimas, nuolat lankėsi ir gyveno daug atvykėlių iš Vakarų Europos.
Kai renesansas pasiekė Lietuva – atsirado raštija, buvo parašytos lietuviškų metraščių plačiosios redakcijos, išspausdintas Lietuvos statutas, įsteigta aukštoji mokykla. Kai lietuviai mokėsi Italijos, Čekoslovakijos, Vokietijos universitetuose, susidurdavo su labai keistu ir atrodytu visiškai nereikšmingu dalyku. Įrašant į matrikulų knygas arba tituluojant reikėjo nurodyti kilmę, vadinasi, valstybinę ir tautinę priklausomybę. Anksčiau į lietuvius, kai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!