Žalingų įpročių paplitimas tarp jaunimo

Vienas iš svarbiausių asmenybės socializacijos veiksnių, papildančių šeimų bei visuomenės informavimo priemonių įtaką, yra bendraamžių grupės. Akivaizdu, kad pagal savo populiarumą bendraamžių grupėse asmenybė gali užimti labai skirtinę padėtį. Viename kontinuumo poliuje esantys vaikai ir paaugliai yra visų mėgsta pripažįstami bei gerbiami, tuo tarpu į kitą polių patekę vaikai ir paaugliai yra beveik visų nemėgstami, atstumiami, neturi draugų ir t.t. Šiems bendraamžių atstumtiems vaikams bei paaugliams, ir darbu su jais prevencija ir skirsime pagrindinį dėmesį.
Kaip liudija įvairių tyrimų duomenys, atstumti vaikai ir paaugliai, palyginus populiaresniais jų bendraamžiais, rečiau patenka į prosocialias, tarpusavio santyki skatinančias sąveikas ir dažniau dalyvauja antagonistiniuose tarpusavio santykiuos (Ladd G.W., 1983), susilaukia mažesnės paramos iš mokytojų, dažniau tam bendraamžių agresijos objektu (Coie J.D. et ai., 1992), jiems būdingas didesnio socialinio distreso lygis, jie stipriau išgyvena vienišumo jausmą (Asher S.R., Wheel V.A., 1985; Crick N.R., Ladd G.W., 1993). Be to, atstumtieji labiau agresyv (atstumtiems vaikams bei paaugliams būdingas daug aukštesnis tiek gynybinės, tiek instrumentinės agresijos lygis) (Coie J.D., Kupersmidt J.B., 1983; Dodge K.A. et al| 1990), bendraamžius jie vertina kaip savo problemų ir nesėkmių priežastį, o patekę konfliktines situacijas savo veiksmais paprastai dar labiau jas sustiprina, kadangi j priešiškus bendraamžių veiksmus atsako agresija (Dodge K.A. et ai., 1990; Cricl N.R., Ladd G.W., 1993), ir pan. Asmenybės atstūmimas grupėje gali sukelti ne tik minėtus tiesioginius efektus, bet ir įvairias nepageidaujamas ilgalaikes pasekmei Galima sakyti, jog kuo anksčiau grupė pradeda atstumti vaiką ir kuo ilgiau tai tęsiasi tuo didesnė įvairių elgesio sutrikimų tikimybė. Daugelio autorių tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog bendraamžių atstūmimas vaikystėje yra reikšmingas faktoriuj leidžiantis prognozuoti vėlesnes adaptacijos problemas mokykloje bei asocialu paauglių elgesį (Coie J.D. , 1992; Kupersmidt J.B., Coie J.D. 1990; Kupersmi J.B. etai., 1990; Parker J.G., Asher S.R, 1987).
Atstumtųjų padėtis, į kurią tarpasmeninių santykių sistemoje patenka kai kurioj vaikai ir paaugliai nuolatiniai konfliktai, negatyvūs emociniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!