Sunki Lietuvos būklė 1918m. Karo veiksmams sustojus,daugiau tremtinių grįžus namo,1918m. rudenį visoje Lietuvoje imtasi organizuoti gyvenimas - - ūkio,švietimo ir kt. srityse.Bet kaip ir laikinoji Vyriausybė,taip ir atskiri veikėjai buvo suvaržyti.Nei lėšų,nei kariuomenės,nei susisiekimo priemonių – viskas dar buvo okupanto rankose.1919m. sausio 11 dieną vokiečiai pasitraukė iš Kauno.Tada pradėjo kurtis įvairios įstaigos.Lietuvos nepriklausomybę kūrė jauni žmonės,laisvi nuo varžančių pažangų tradicijų,drąsiai iešką naujų formų.Kadangi reikėjo gyvenimą organizuoti iš pagrindų,nors ištekliai ir skurdūs,mūsų darbuotojai naudojosi moderniausiais užsienio pavyzdžiais,patyrimu ir metodais,juos pritaikydami mūsų krašto sąlygoms ir reikalams.
Kilus Didžiajam karui,pradinės mokyklos užsidarė,nes daugelis mokytojų išvyko į Rusijos gilumą drauge su besitraukiančia rusų kariuomene.Vidurinės mokyklos evakuavosi,pasiimdamos kartu ir dalį mokinių.Vokiečių okupacijos metu pirmoji mokyklų steigimu susirūpino „SAULĖS“ draugija,dar 1915m. atidariusi kelias pradžios mokyklas ir gimnaziją Kaune.Naujieji krašto šeimininkai vokiečiai tik 1916-17m. ėmėsi kiek organizuoti švietimą,steigdami pradžios mokyklas ir ragindami gyventojus į jas leisti savo vaikus.1918m. balandžio mėn.,vokiečių okupacijos valdžios pranešimu,šiaurės Lietuvoje (su Vilniaus kraštu ir miestu) būta 932 pradinių mokyklų su 76,000 mokinių.Vokiečių okupacijos metu lietuvių privačia iniciatyva buvo įsisteigusios 8 gimnazijos ir 11 progimnazijų.
Mokyklų organizacija.Susikūrusi Lietuvos vyriausybė,kad ir rado krašte keletą veikiančių mokyklų,bet jokios jų organizacijos nebuvo.Viską reikėjo pradėti iš naujo.Pirmiausia susirūpinta sudaryti ir vietovėse tam tikrus organus,kurie galėtų tvarkyti švietimo reikalus.Tuometinis Švietimo Ministerijos valdytojas Jonas Yčas,nesant kitokių susužinojimo priemonių,per spaudą kreipėsi į žinomus Švietimo Ministerijai asmenis,kviesdamas juos būti Švietimo Ministerijos įgaliotiniais.Pats svarbiausias tokių įgaliotinių uždavinys buvo ir parūpinti mokyklai ir mokytojui reikalingų lėšų.Taip pat jie turėjo suteikti Švietimo Ministerijai apie mokyklas reikalingų statistikos žinių.
1918m.,mokyklos reikalams aptarti buvo sukviestas Švietimo Ministerijos įgaliotinių ir mokytojų atstovų konferencija,kuri padarė eilę nutarimų mokyklų programų,administravimo ir kitais klausimais.Tais nutarimais daug teisių buvo suteikta mokytojams ir savivaldybėms.Antroji konferencija įvyko 1919m.Jos nutarimai nedaug kuo skyrėsi nuo pirmosios,tik ryškiau buvo nustatytas mokyklų tipas ir jų laikymo principas:Švietimo Ministerija – mokėti mokytojams algas,savivaldybėms – aprūpinti visus mokyklų ūkio reikalus.Šių dviejų konferencujų...
Šį darbą sudaro 2193 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!