Lietuvos švietimo padėtis 1920-1940 metais

Lietuvos švietimo padėtis 1920-1940m.
Vilnius
2004 m.
Įvadas
Lietuvoje 1904m. buvo panaikintas, net keturiasdešimt metų trukęs, spaudos draudimas. Šis laimėjimas paskatino lietuvių tautą siekti savo tautos atgimimo. Todėl 1918 m. vasario 16 d., po ilgų ir sunkių bandymų Lietuva pagaliau paskelbė nepriklausomybę. Norint pakelti tautiškumą bei atgaivinti ekonomiką ir politiką reikėjo imtis griežtos švietimo programos. Sąlygos švietimo raidai, kaip ir kitose gyvenimo srityse, buvo nepalankios: tuo laikotarpiu reikėjo kariauti, gintis nuo bolševikų, bermontininkų bei lenkų. Nepaisant sunkumų, labai daug dėmesio buvo skiriama kultūrai, o ypač švietimui. Buvo rūpinamasi ir stengiamasi, kad tauta atsigautų po sunkios priespaudos ir pradėtų lygiuotis su kaimyninėmis bei Europos šalimis.Vis dėl to Lietuva sparčiai atsigavo: buvo vykdomos reformos, keičiamos mokymo programos, steigiamos naujos lavinimo įstaigos ir ugdoma nauja dvasia, tad Lietuva galėjo jaustis lygiaverte valstybe prieš kitas galingas Europos valstybes. Šis rašto darbas remiasi tuometiniu leidiniu t.y. knyga, išleista minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį – „Lietuva 1918-1938m.”. Taip pat Teresės Bukauskienės sudaryta antalogija „Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918-1940m.” , Liudo Truskos knyga „Lietuva 1933-1953m.” bei dar keletu knygų, kurios suteikė bendros informacijos šia tema. Darbe pateikiama:
1) trumpa švietimo sitaucja iki nepriklausomybės atgavimo;
2) sąlygos, kurios pagerino švietimą Lietuvoje;
3) švietimo padėties pasikeitimas per 20 metų.
Lietuvos švietimo situacijia iki nepriklausomybės atgavimo
Atgavus nepriklausomybę (1918-02-16) Lietuvos švietimas labai atsiliko nuo kitų valstybių, netgi kaimyninių, kaip Latvija ar Estija. Prie to prisidėjo ilgus metus veikęs spaudos varžymas, lietuviškų mokyklų draudimas, didelė rusų, vokiečių bei lenkų įtaka. Didelė dalis žmonių buvo nutautėją, o ypač per Pirmąjį pasaulinį karą niekas neįstengė vystyti švietimo, nes nebuvo tam nei lėšų, nei sąlygų. Nors prieš karą „po 1905m. Revoliucinis Sąjūdis atpalaidavo despotizmo varžtus ir Lietuvoje. Pajutę daugiau laisvės, žmonės daug kur išvaikė atėjūnus rusus mokytojus, į jų vietas kviesdami savuosius, iki tol išblaškytus plačioje rusų imperijoje, nes savame krašte jie vietų negaudavo.”1 Bet vis dėl to raštingų žmonių buvo mažai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!