Švietimo raida Lietuvoje 1918 –1940 metais

ŠVIETIMAS – valstybės ar kitų visuomeninių struktūrų įsteigtų institucijų (įstaigų) veikla, kurią organizuotai teikiama įvairių grupių visuomenės nariams ( visų pirmą priaugančiajai kartai) informacija ( visuomeninė patirtis), siekiant rengti gyvenimui ir darbui.
Švietimas dažniausiai suprantamas dvejopai: kaip mokymas, žinių teikimas, tenkinantis asmenybės ir visuomenės poreikius ( šviesti – tai mokyti, mokytis); kaip mokymo ir auklėjimo ( ugdomųjų) įstaigų, organizuojančių arba teikiančių išsilavinimą, esmės apibūdinimas, pvz. Švietimo ministerija, švietimo įstaigos ar institucijos.
Švietimo raida Lietuvoje 1918-1940m.
1918- 1940m. laikotarpis sudėtingas. Tai Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpis, būtent šiuo metu buvo sukurta vieninga švietimo sistema. Sąlygos švietimo raidai buvo itin nepalankios. Tuo laikotarpiu reikėjo kariauti, gintis nuo bolševikų, bermontininkų, lenkų. Nepaisant sunkumų, labai daug dėmesio buvo skiriama kultūrai, kaip ir kitoms krašto kūrimosi sritims, taigi ir švietimui.
1918-1940m. Lietuvoje buvo sukurta visa valstybinė švietimo sistema, kuri buvo kuriama keliai etapais. Jau 1922m. buvo paskelbtas visuotinio privalomo mokymo įstatymas, pradėtas įgyvendinti 1928m. Iš pradžių bendrojo lavinimo mokyklą sudarė keturmetė pradinė, keturmetė progimnazija ir keturmetė gimnazija (4+4+4). Nuo 1936m. pereita prie šešiametės pradinės mokyklos (6+3+4). Buvo įvairių tipų gimnazijų: humanitarinės su sustiprintu lotynų kalbos mokymu, gimnazijos su sustiprintu kalbų dėstymu, realinės su sustiprintu gamtos ir matematikos dėstymu, komercinės. Gimnazijos mokymo planą sudarė 16 dalykų : tikyba, lietuvių kalba ir visuotinė literatūra, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba, lotynų kalba, istorija, visuomenės mokslas, filosofijos pradmenys, geografija, matematika, gamtos mokslai, paišyba, kūno kultūra ir karinis parengimas, darbeliai ir namų ruoša, muzika ie dainavimas. Nacionalinių mažumų (žydų, lenkų ir kt.) mokyklose buvo dėstoma tų mažumų gimtąja kalba. Veikė valstybinės ir privačios mokyklos. Privalomas mokymas įvestas pradedant nuo miestų ir turtingesnių apskričių bei valsčių 9 savivaldybės rūpinosi materialiais mokuklų reikalais). Mokymo turinys pradinėje mokykloje buvo platus, o reikalavimai griežti. Daugiausia dėmesio skirta gimtajai kalbai, aplinkos ir tėvynės pažinimui bei aritmetikai. Žemesnėse klasėse propaguota iš dalies kompleksinė, aukštesnėse – koreliacinė mokymo struktūra, pabrėžiami ,,naujosios mokyklos”...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!