Švietimo kaita Lietuvoje

ĮVADAS
Kaita šiuolaikiniame pasaulyje yra nuolatinis reiškinys ir stabilumą galima išlaikyti tik dirbtinėmis sąlygomis. Nuolatinė kaita vyksta visur – ji neaplenkia ir mokyklos, kuri yra nuolatinėje kaitos būsenoje. Švietimo reforma – politinis reiškinys, kurio posūkius įtakoja susiklosčiusios laikmečio sąlygos. Reforma suvokiama kaip planuojamas ir valdomas procesas, bandymas padaryti įtaką makro lygiu. Sovietmečiu Lietuva neformavo savarankiškos švietimo sistemos. Esminė švietimo sistemos problema – tai centralizacija/decentralizacija, siekiama adekvačios pusiausvyros tarp šių procesų. Tik visuotinio tautos atgimimo metu buvo susimąstyta, kaip reikėtų keisti pedagoginį procesą.
ŠVIETIMO KAITA LIETUVOJE
Jau XX a. pradžioje prasidėjusį švietimo klestėjimą Lietuvoje nutraukė sovietinė okupacija. Skaudų smūgį Lietuva patyrė per pirmąjį trėmimą 1941 m., kada iš Lietuvos buvo ištremta apie 1,5 tūkstančio mokytojų. Tarybiniu laikotarpiu Lietuvos mokykla buvo įjungta į sovietų mokymo sistemą, taigi Lietuvos švietimui teko išgyventi ne vieną, iš šalies primestą reformą. Keitėsi ne tik mokymo turinys, bet ir forma. 1950 m. SSRS aukštojo mokslo nutarimu buvo uždarytas Vytauto Didžiojo universitetas, jo pagrindu įkurti Kauno medicinos ir politechnikos institutai, pradėtos steigti aukštosios partinės mokyklos, rengusios vadovus ir ideologijos darbuotojus. Mokslas aukštosiose mokyklose plėtojasi izoliuotai nuo kitų šalių. Pagal Sovietų Sąjungos švietimo modelį buvo Lietuvoje įvestas dešimtmetės mokyklos modelis, 1949 – 1950 m. lietuviškai vidurinei mokyklai pavyko iškovoti dar vienerius metus, 1960 – 1961 m. vienuolikametė mokykla buvo išplėsta iki dvylikos metų vidurinės mokyklos, padarant aštuonmetę mokyklą nepilna vidurine, privaloma visiems mokyklinio amžiaus vaikams. 1966 m. pereita prie visuotinio vidurinio mokymo. Tarybiniu laikotarpiu keitėsi ir profesinio mokymo struktūra. 1984 m. paskelbus bendrojo lavinimo profesinių mokyklų reformą, nuo devintos klasės mokymas pradėtas profiliuoti, orientuojant jaunimą į darbininkiškos profesijos pasirinkimą. 1985 m. vidurinį mokslą vakarinėse ir vidurinėse profesinės technikos mokyklose įgijo daugiau moksleivių, negu dieninio bendrojo lavinimo mokyklose. Šios korekcinės reformos vis dėlto nepakeitė esminių mokymo turinio formavimo principų, dominavusių per visą tarybinį laikotarpį, gamtos mokslai ir ideologinio pobūdžio dalykai ir toliau buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!