XX amžiaus vidurio vadybos kryptys ir teorijos

• Vadybinis darbas buvo būtinas jau gilioje senovėje. Tą darbą vykdė genčių vadai, valstybių vadovai, karvedžiai. Tačiau mokslinė vadyba atsirado XIX – XX amžių sandūroje.
▪ Vadovavimo profesionalizavimo.
•
Ankstyvosios empirinės teorijos Integratyvaus mokslo teorija
• Ryškiausi industrinės sociologijos atstovai yra V. Formas ir D. Mileris.
• Šios srovės atstovai vadybos organizavimą traktavo kaip konkrečią veiklą.
• Svarbią vietą šios pakraipos atstovų tarpe užima E. Petersenas ir E. Ploumenas.
E. Peterseno ir E. Ploumeno specifinės vadybos sritys:
• Vyriausybės veiklos vadyba;
• Valstybės valdymo institucijų vadyba;
• Valstybinio kapitalo įmonių vadyba;
• Kariuomenės vadyba;
• Biznio organizacijų vadyba;
• Klubinių organizacijų vadyba.
• G. Saimondso nuomone, valdant organizacijas, neišvengiamai būtina taikyti ekonomikos, sociologijos, psichologijos, teisės bei kitų mokslų principus ir metodus.
Profesionalaus menedžerizmo teorija
• Empirikų teigimu, norint sėkmingai vadovauti organizacijai šiuolaikiniame pasaulyje, reikia ne tik įsisavinti vadybos ir kitų gretutinių mokslų žinias, bet visiškai ,,atsijungti’’ nuo kitokio turinio darbų ir visas pastangas bei dėmesį skirti vadovaujamai veiklai.
• Vienas iš pirmųjų vadovavimo profesionalizacijos klausimus pradėjo nagrinėti V. Njumenas.
R. Folkas nurodo šiuos principus:
• Kiekvieno administratoriaus pareigos turi būti suformuluotos tiksliai, aiškiai nustatytos atsakomybės ribos;
• Kiekvienas padalinys privalo turėti tik vieną tiksliai nustatytą pagrindinę funkciją;
• Vienam vadovui gali būti tiesiogiai pavaldūs 5-8 pavaldiniai;
• Antraeilės padalinio funkcijos turi būti grupuojamos į giminingas grupes ir jų vykdymas pavedamas atskiriems darbuotojams greta pagrindinių funkcijų.
V. Njumeno principai:
• Organizacijos efektyvios veiklos pagrindas, gerų santykių tarp darbuotojų esminė sąlyga yra racionali organizacinė struktūra;
• Aukštesnes pareigas turi užimti gabesni;
• Darbuotojų likimas organizacijoje negali priklausyti nuo vieno žmogaus; būtini kolegialūs sprendimai;
• Vadovai turi būti reiklūs, tačiau jie niekada neturi būti grubūs;
• Kiekvienas darbuotojas turi teisę žinoti, ką apie jį ir jo darbą mano vadovai.
Pirmiausia P. Drakeris apibrėžia vadovo veiklos turinį. Jis išskiria dvi veiklos sferas:
• Pirmiausia P. Drakeris apibrėžia vadovo veiklos turinį. Jis išskiria dvi veiklos sferas:
• Operatyvinę veiklą;
• Perspektyvinę veiklą.
•
P. Drakerio penkios perspektyvinės veiklos funkcijos:
• Organizacijos tikslų nustatymas, jų realizavimo veiksmų numatymas, konkrečių uždavinių padaliniams...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!