INFORMACIJOS, KOMUNIKACIJOS IR VADYBOS SANTYKIAVIMO TEORINĖS IR PRAKTINĖS SAMPRATOS.
4. Informacijos ir komunikacijos sampratos įmonėje 7 psl
5. Įmonės informacinės-komunikacinės sistemos bendrasis apibūdinimas 8 psl
Panaudota literatūra 9 psl
TERMINIJOS IR MOKSLO TEORIJOS PROBLEMA
Samprata “komunikacija” labai plačiai tiek gyvenimo, tiek ir mokslo srityse panaudojama. Deja, vis tenka klausti: ką ji reiškia?
Samprata “komunikacija” vartojama kuomet:
• du asmenys tarpusavyje kalbasi,
• kalbama telefonu,
• susirašinėjama per paštą,
• politikas kalba televizijos studijoje,
• balsuojama per rinkimus,
• apmokamos sąskaitos,
• sujungiamos informaciją apdorojančios mašinos,
• platinamos užkrečiamos ligos,
• nervų sistemos impulsų perdavimas,
Vokiečių tyrinėtojas Klausas Marten’as (1977 m.) priskaičiavo 160 sampratos “komunikacija” panaudojimo krypčių. Tai rodo kalbos lankstumą. Tuo tarpu mokslo sampratose (ypač teisiniuose klausimuose ir ne vien juose) reikalingas ne tik vienodumas, bet ir tikslumas. Be to, negalima mokslinė teorija.
Dabartinių metu mes turime tam tikrą skaičių atskirų teorijų, priklausančių atskiroms mokslinėms disciplinoms: formaliąją ir prigimtinę (naturwissenschaftliche), socialinę ir dvasinę, filosofinę, teologinę, juridinę, medicininę ir techninę komunikacijų teorijas (su dar didesniais vidiniais pasidalinimais). Trumpiau tariant šiuo metu komunikacijos mokslo, kaip vieningos mokslinės disciplinos nėra artimiausioje ateityje vargu ar bus.
Bandymai pateikti kokią tai dalinę discipliną kaip apibendrinančią, greitai išaiškino eklektizmą ar redukcionizmą.
Dabartiniu metu komunikaciniai klausimai tampriai siejami su informacijos perdavimo problemomis ir aplamai su informacijos teorija. Tai labai dažnai išsilieja į ginčą dėl žodžių ir nieko iš esmės nesprendžia.
2. MOKSLO APIE KOMUNIKACIJĄ DALYS.
Nesant vieningo komunikacinio mokslo, bandoma sukurti nors tam tikras prielaidas projektuotėms. Dažniausiai tai daroma tokiomis kryptimis:
(1) Matematinio-mokslinio pagrindo klausimai.
Tokia klausimų kryptis tiesiogiai susieta su žinių perdavimo technikos problemomis. Pradiniu tašku yra faktas, kad komunikacijai galime priskirti tam tikrą teritoriją ir laiką.
Tai puikiai argumentavo R.Harttley knygoje “Theory of Information Transmission” (1928 m.) ir C.Shannon knygoje “Mathematical Theory of Communication” (1948 m.).
C.Shannon’as savo teorijai pateikė tokią blokschemą (kuri atspindi ne vien tik telegrafo sistemą):
Teorinė problema čia aiškiai pasakyta: kaip toleruoti žinių perdavimą nuo žinių šaltinio iki žinių gavėjo, kad žinios būtų neiškraipytos.
Įvesta “binary digits” samprata...
Šį darbą sudaro 2545 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!