Viršvalandinių darbų reglamentavimas

Nuo darbo teisės atsiradimo iki XIX a. vidurio darbo laikas nebuvo ribojamas. 1832 m. pirmą kartą darbuotojai pareikalavo sutrumpinti darbo laiką. XIX a. viduryje buvo priimti norminiai aktai, sutrumpinę moterų ir vaikų darbo laiką. Lietuvoje dar ilgai buvo keturiasdešimt vienos valandos darbo savaite. 1990 metais nustatyta keturiasdešimties valandų darbo savaitė.
Viršvalandinis darbas- kai darbuotojai dirba viršydami DSS įstatymą. Normalus darbo laikas yra keturiasdešimt valandų per savaitę. Toks darbas yra ribojamas. Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama nėščioms moterims, neseniai pagimdžiusioms, darbuotojai kurie augina vaiką iki trijų metų, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, vaiką invalidą iki šešiolikos metų, jaunesniems kaip aštuoniolikos metų asmenims, invalidams (nebent jų sutikimu arba jeigu nedraudžia komisija, kuri nustato invalidumą).
Darbo laikas- tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.
Į darbo laiko struktūrą įeina : faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose; tarnybinės komandiruotės; laikas reikalingas darbo vietai, įrankiams paruošti ir sutvarkyti; pertraukos darbe; privalomų medicininių apžiūrų laikas; kvalifikacijos kėlimas. Pravaikšta, ar neatvykimas į darbą administracijos leidimu, valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba, nedarbingumo laikas, pertraukos pailsėti ar pavalgyti, šventės, atostogos nėra darbo laiko struktūrinė dalis. Darbuotojams dirbantiems labai kenksmingomis sąlygomis, ne daugiau kaip trisdešimt šešias valandas per savaitę. Atsižvelgiant į darbo sąlygų kenksmingumą, darbo dienos trukmė, nustato sveikatos apsaugos ministras įsakymu „dėl sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo, atsižvelgiant į darbo aplinkos veiksnius, kriterijų patvirtinimo. Taip pat darbo laikas viena valanda trumpinamas asmenims dirbantiems naktį“(LR DK 254 str.).
• Ne visas darbo laikas
• Nenormuotas darbo laikas
• Suskaidytas darbo laikas
Darbo režimas
Tai darbo laiko paskirstymas per diena ar kita kalendorinį laikotarpį, taip pat darbo pradžios ir pabaigos bei pertraukos nustatymas. Darbo režimas nustatomas grafikuose ar vidaus darbo tvarkos taisyklėse, tvirtinamose darbuotojų kolektyvų kolektyvinėse sutartyse nustatyta tvarka.
Darbo režimų apskaitos rūšys:
• Padienio darbo laiko apskaita;
• Savaitinė darbo laiko apskaita;
• Suminė darbo laiko apskaita;
• Lankstus darbo rėžimas.
Viršvalandinis darbas
Viršvalandiniu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!