Vienišumas lietuvių literatūroje

 Lietuvių literatūroje dažnai vaizduojamas žmogaus vidinis pasaulis, jausmai. Dažnai vaizduojamas ir vienatvės motyvas. Dauguma žmonių jaučiasi vieniši, o vienišumą lemia socialinės aplinkybės ir nuolankumas, kaip J.Tumo-Vaižganto apysakoje „Dėdės ir Dėdienės“. Taip pat vienišumo jausmą lemia skirtingas pasaulėžiūros suvokimas, skirtingos žmonių charakterio savybės. Tai puikiai atskleidžiama Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“.
Lietuvių literatūroje vaizduojamas žmogus tampa vienišas dėl nepasisekusios meilės, nuolankumo ir socialinės padėties. Neoromantikas Juozas Tumas-Vaižgantas parašė apysaką „Dėdės ir Dėdienės“, šioje apysakoje atskleidžiamas estetinis lietuvių savitumas-pagrindinė Vaižganto kūrybos tema. Vaizduojami atviri žmogaus išgyvenimai puikiai atskleidžia priežastis, dėl kurių literatūroje vaizduojamas žmogus tampa vienišas. Apysakoje „Dėdės ir Dėdienės“ pagrindinis veikėjas, beveik trisdešimtmetis, Mykoliukas-ramus, jautrus, bet tvirtas ir darbštus, mėgstantis gamtą bei muziką baudžiavos laikotarpio žmogus. Mykolas pamilsta Severją, tvarkingą ir darbščią, žavią kaimo mergelę. Įprastas Mykolo gyvenimas susidėjo iš griežimo pačio pasigaminta smuikele, darbo dvare, brolio ūkyje ir šeimoje. Toks jo gyvenimas neskatino mąstyti apie egzistenciją, tačiau meilė Severjai privertė vyrą pagalvoti apie ateitį, nepriklausymą nuo brolio. Tačiau suprasdamas, jog negalės mylimosios aprūpinti ir suteikti gyvenimo pilnatvės, nes neturi jokio sukaupto turto ar trobos, kurioje jiedu galėtų kurti šeimą, Mykoliukas užgniaužia norą turėti savo gyvenimą, užsisklendžia savyje kartu su puoselėtais jausmais Severjai. Nepaisant menkos socialinės Mykoliuko padėties jo nelaimingą meilės patirtį ir vienišumą lėmė nuolankumas. Veikėjas visą save atidavė darbui ir brolio šeimai, nes brolio žmona visad duodavo valgyti ir suteikė pastogę virš galvos, vaikai džiaugdavos matydami dėdę ir kėlė šypseną, džiaugsmą Mykoliukui. Tai buvo veikėjo šeima, kurios jo jautrumas, meilė ir sąžinė neleido palikti. Todėl jis nesiryžo kurti savo šeimos su Severja ir svajonę paliko nuošalyje. Pasak poeto Justino Marcinkevičiaus - „Gyventi reikia. Ir toliau eiti reikia“, taip padarė ir Vaižganto apysakos veikėjas, paaukojęs savo meilę dirbo toliau brolio ūkyje, gyveno su jo šeima, tik pasidarė dar paslaptingesnis, rimtesnis ir stipresnis dvasiškai. Vis dar stebėjo savo mylimąją, kuri jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!