Velnias lietuvių liaudies pasakose ir literatūroje

Senovės lietuvių religija ir mitologija pastaraisiais metais intensyviau tyrinejama, nes pradėta suvokti jų reikšmė visai lyginamąjai indoeuropiečių mitologijai. Tačiau lietuvių ir kitų baltų mitologija kol kas tiriama gana vienpusiškai – daugiau aprašinėjami ir analizuojami mitinio dangaus dievai ir retai kada užsimenama apie chtoniškąjį (žemės ir požemio) pasaulį. Norint susidaryti teisingą lietuvių mitologijos vaizdą, būtina ištirti chtoniškąjį lietuvių mitologijos pasaulį ir ypač svarbiausią jo atstovą – velnią.
Tirti chtoniškąjį lietuvių mitologijos pasaulį ir svarbiausią jo atstovą – velnią skatina ir aktualūs lietuvių tautosakos ir profesionaliosios kūrybos uždaviniai. Velnias yra veinas iš populiariausių lietuvių mitinių vaizdinių ,ypač dažnas tautosakoje, liaudies mene, minimas papročiuose, tikėjimuose, kasdieninėje žmonių kalboje, neretai pasitaikantis ir profesionalioje kūryboje (literatūroje, dailėje, kino mene). Nežinant šio vaizdinio esmės ir kilmės, negalima suprasti ir tinkamai įverinti tos tradicinės kultūros ir dabartinio meno dalies, kurioje jis vaizduojamas. Neišanalizavus neįmanoma šio vaizdinio panaudoti ir ateistiniam darbo žmonių auklėjimui, kuriam jis yra labai parankus, nes jo vardu Lietuvoje, įvedus krikščionybę, buvo pavadinta piktoji dvasia – dievo antipodas.
Velnias – spalvingiausia lietuvių tautosakos mitinė būtybė, turinti nepaprastai daug vardų ir įvairią išvaizdą. Velnio, kaip ir kiekvienos kitos mitinės būtybės, vardų, išvaizdos, pasirodymo vietos ir laiko analizė padeda nustatyti jo prigimtį, priklausimą vienai ar kitai mitinių vaizdinių klasei, leidžia iškelti ir pradėti spręsti daugelį svarbių paties vaizdinio kilmės ir raidos problemų.
Bendroji velnio charakteristika sudaryta daugiau remiantis tikėjimais, mitologinėmis ir etiologinėmis sakmėmis, padavimais – kūriniais, kuriuose vaizduojamo velnio tikrumu buvo tikima. Remiamasi taip pat tomis pasakomis, kuriose velnias vadinamas savo tikruoju vardu arba kurio tapatumui nustatyti nereikia papildomų studijų.
Žmonės kaltino juos ir dėl daugelio nesekmių. Manė ,kad negalima jų pykdyti. Nuo seno žmonės manė ,kad velniai vargina žmones. Jie neduoda ramybės nei kelyje, nei namuose: triukšmauja, svaido įvairius daiktus ir kitokiais būdais erzina žmones.
Daugelyje pasakų velnias kankina žmogų, žudo moteris, merginas ir vyrus. Dažnai velnias žudo, bausdamas už godumą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!