Sigito Gedos eilėraščio „Klausimai ir atsakymai“ ir lietuvių liaudies dainos „Pinu pinu pynę“ panašumai ir skirtumai

Šiame darbe palyginami panašios struktūros kūriniai. Darbo tikslas – rasti bendrų ir skirtingų bruožų Sigitos Gedos eilėraštyje iš eilėraščių rinkinio „Močiutės dainos“ ir lietuvių liaudies dainoje. Lietuvių liaudies vaikų dainose gausu tokių pat bruožų kaip ir S. Gedos eilėraščiuose vaikams. Lygindami S. Gedos eilėraštį „Klausimai ir atsakymai“ iš eilėraščių rinkinio „Močiutės dainos“ su lietuvių liaudies vaikų daina „ Pinu pinu pynę“, atkreipsime dėmesį į tautosakos motyvus bei tekstų struktūras.
Dangumi atskrido.
Iš debesų šydo.
Iš vandens garo.
Iš kur tas garas?
Iš pragaro.
Iš kur pragaras?
Iš amžių bedugnės.
O iš kur bedugnė?
Iš kur visos ugnys.
O kam ten tos ugnys?
Gana jau! Nebūgnyk!
PINU PINU PYNĘ
– Pinu pinu pynę.
– Kam ta pynė?
–Pinigam krauti.
–Kam tie pinigai?
–Karvėms pirkti.
–Kam tos karvės?
–Pienui laidyt.
–Kam tas pienas?
–Piemenims valgyt.
–Kam tie piemenys?
–Kiaulėms ganyti.
–Kam tos kiaulės?
–Kalnams knisti.
–Kas tam kalne?
–Geležinė piesta.
–Kas toj piestoj?
–Varinis bliūdas.
–Kas tam bliūde?
–Masendzinis šaukštas.
–Kas tam šaukšte?
–Aguonos grūdelis.
–Kur tas aguonos
grūdelis?
–Gaidys sulesė.
–Kur tas gaidys?
–Mariosna išskrido.
–Kur tos marios?
–Žolynais užaugo.
–Kur tie žolynai?
–Mergos išraškė.
–Kur tos mergos?
–Užu ponų ištekėjo.
Nors iš pirmo žvilgsnio S. Gedos kūrinys atrodo labai panašus į lietuvių liaudies dainą „Pinu pinu pynę“, nes tiek S. Gedos eilėraštis, tiek lietuvių liaudies daina sudaryta iš klausimų ir atsakymų. Tačiau, jei įsigilintume į eilėraštį „Klasimai ir atsakymai“, rastume daug filosofinių – būties, egzistencinių klausimų. Klausimas „Iš kur tas ežeras“ primena filosofinį žmonių užduodamą būties klausimą: „Iš kur aš esu?“...Tik šiuo atveju teiraujamasi apie ežero atsiradimą – aliuzija į sakmes (ar padavimus), nes juose kalbama apie ežerų kalnų ir t. t. atsiradimus. Eilėraštyje tikimasi lyg ir paaiškinimo: iš kur ežeras atsirado? Tačiau beveik visame eilėraštyje grandininė struktūra kuria žaismingą dialogą tarp klausiančiojo ir atsakančiojo, o eilėraščio pabaigoje netikėtai atsakymų lavina nutildoma retoriniais sušukimais: „Gana jau! Nebūgnyk!“. Taip netikėtai pabaigoje nutraukiama mintis, atskleidžiamas lyrinio „aš“ susierzinimas ir noras „kalbas“ baigti... tarsi ironizuojama... Taip pat norėtųsi dar paminėti, kad ir toliau tęsiama filosofinė tematika, kalbama apie pragarą, bedugnę... Taigi galima teigti, jog šitie kūriniai skirtingi, nes...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!