Vaizdinio mąstymo tyrimas

Mąstymas – tai psichinis procesas, kurio produktas – netiesioginis, apibendrintas pasaulio vaizdas žmogaus smegenyse.
Vaizdinis mąstymas yra konkretus, remiasi suvokimu ir vaizdiniais, jų pertvarkymu mintyse.
Konkretusis vaizdinis mąstymas - tai mąstymo uždavinių sprendimas vidiniais veiksmais (mintyse), mąstymas vaizdais, kada spręsdamas uždavinius žmogus operuoja atmintyje išlikusiais daiktų ir reiškinių vaizdiniais.
Veiksminis mąstymas formuojasi ikimokykliniame amžiuje (4-7 metais). Nors išlieka aktuali konkreti praktinė veikla su daiktais, tačiau vis daugiau mąstoma vaizdais sukauptų vaizdinių apie daiktus, reiškinius, veiksmus pagrindu. Dažnai matome berniukus, "vairuojančius" kieme įsivaizduojamą motociklą ar mašiną ir imituojančius garsus - burzgimą, signalizavimą. Taigi jau mažas žmogus pradeda operuoti vaizdais.
Šio amžiaus vaikams analitinės sintetinės pažinimo veiklos procese jau nebūtina tiesiogiai paliesti sudominusį daiktą , ar juo manipuliuoti. Tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikas mąsto konkrečiais vaizdiniais, remdamasis tiesioginiu suvokimu, o ne abstrakčiomis sąvokomis. Vaizdinio mąstymo raidą itin skatina būdinga ikimokyklinio amžiaus veikla - žaidimas, piešimas, konstravimas.
Vaizdinio mąstymo raida susijusi su simboliniais (žaidimo) veiksmais; vaizdinio mąstymo dėka vaikas įvaldo veiksmus su žaislų pakaitalais, atstojančiais realius daiktus. Kartu šie (simbolizavimo) veiksmai reikalauja tam tikro lygio apibendrinimo, skatina aukštesnio lygio mąstymo veiklų, kai vaikas, pamažu stebėdamas žmones, socialinius reiškinius, juos atkurdamas vaizduotėje, žaidimuose, kaupia apibendrintas žinias apie esminius tikrovės reiškinius bei ryšius tarp jų.
Vaizdinis mąstymas, lyginant su veiksminiu, yra sudėtingesnis ir lankstesnis, daugiau apibendrintas. Vis dėlto vaizdinis mąstymas negali atspindėti objektyvios tikrovės sudėtingų ryšių, neišreikštų vaizdžiai. Pavyzdžiui, žmogus neturi vaizdinių kurie tiesiogiai galėtų apspindėti sąvokas jėga, greitis ir pan. Tuomet šių reiškinių pažinimas galimas tik abstrakčiu loginiu mąstymu.
Tyrimo tikslas: tirti 7 metų amžiaus vaikų sugebėjimą diferencijuoti bendrus esminius požymius ir tuo pagrindu atlikti objektų klasifikavimo veiksmus.
METODIKA
Naudojama „ketvirtas nereikalingas“ metodika.
Tiriamieji –
Darius
• Viktorija
• Ernestas
• Irma
• Mantas
• Inga
• Renatas
• Šarūnas
Darbo priemonės – naudojami aštuoni paveikslėliai, kuriuose pavaizduoti keturi objektai. Trys iš pavaizduotų objektų turi bendrą esminį požymį, o vienas jo neturi, todėl prie pirmų trijų netinka ir yra nereikalingas. Paveikslėliuose pavaizduota: pomidoras, paprika,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!