Mąstymo sąvoka ir formos. Formalaus operacinio mąstymo požymių apžvalga

1. Mąstymo samprata……………………………………………………………..4
2. Mąstymo klaidos……………………………………………………………….5
II. MĄSTYMO FORMOS:
1. Sąvoka………………………………………………………………………….6
2. Teiginys………………………………………………………………………...7
3. Protavimas……………………………………………………………………...8
III. FORMALAUS OPERACINIO MĄSTYMO POŽYMIAI:
1. Hipotetinis - dedukcinis mąstymas…………………………………………….8
2. Propozicinis (teoretinis) mąstymas…………………………………………….9
3. Struktūriniai formalių operacijų pasikeitimai:
3.1. Kombinacinis mąstymas………………………………………………….9
3.2.INRC grupė………………………………………………………………10
3.3.Binarinė propozicinė logika……………………………………………...10
4. Operacinių mąstymo struktūrų formavimosi metodai………………………...10
IŠVADOS……………………………………………………………………………12
LITERATŪRA………………………………………………………………………13
ĮVADAS
Graikų filosofas Dekartas yra pareiškęs: “Mąstau, vadinasi egzistuoju”.
Jeigu kaupimas ir paieška būtų vieninteliai procesai, kuriaus žmogus naudojasi informacijai tvarkyti, tuomet žmogus nedaug kuo skirtųsi nuo gero kompiuterio. Tačiau žmogus pajėgia taip apdoroti informaciją, kad net patys sudėtingiausi kompiuteriai, palyginti su žmogaus galiomis, atrodo kaip žaislai. Tai atsiskleidžia visu įstabumu, kai susiduriama su kūrybiškumo, originalumo reikalaujančiais mąstumo uždaviniais.
Mąstymas apima įvairius procesus: planavimą, numatymą, atradimą, vertinimą, supratimą ir daugybę kitų.
Nors mąstymas vyksta labai įvairiose situacijose, jis turi ypatybių, skiriančių jį nuo atminties, suvokimo ar judesių.
Darbo tikslas: Apžvelgti mąstymo sąvoką, jo formas bei formalaus operacinio mąstymo požymius.
Darbo uždaviniai:
1) Pristatyti mąstymo sampratą ir mąstymo klaidas.
2) Nurodyti mąstymo formas.
3) Pateikti formalaus operacinio mąstymo požymius bei jo formavimosi metodus.
I. MĄSTYMO SĄVOKA
1. Mąstymo samprata.
Situacijos arba mąstymo veikamai vertinami ne tik protu. Žmogui mąstant visada dalyvauja jo motyvacija ir emocijos. Dalykai, kuriuos žmogus sau atskleidžia, visada jo patyrimo lauke įgyja tam tikras reikšmes ir prasmes. Visų lygmenų – daiktų, jų suvokimo, vaizdinių ar sąvokų – žmogaus mąstymo tėkmę lemia ne tik informacijos turinys, bet dažnai įtakos turi aplinkybės, situacija, uždavinio sąlyga bei jos pateikimo forma ir ankstesnė žmogaus patirtis.
Šių veiksnių poveikis priklauso nuo mąstančiojo tikslų, poreikių, interesų, vertybinių nuostatų ir įvairių individualių psichofiziologinių ypatybių.
Vidinės paskatos gali padėti arba trukdyti mąstyti. Pavyzdžiui, gali pradėti aktualizuotis nereikalingi vaizdiniai arba sąvokos, gali kilti noras priimti nepatikrintus sprendimus. Žmogui mąstant, iškyla vis naujų tikslų, keičiasi interesai, poreikiai, atsiskleidžia naujos vertybės, gimsta sumanymai1. Tai galingas procesas, keičiantis visą asmenybę.
Galima apibrėžti, kad mąstymas yra jutimais nepažįsatmų tikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas. Tik mąstydamas žmogus vis geriau pažįsta visatos dėsnius ir paties žmogaus psichikos reiškinius. Mąstymas labai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!