Mąstymo ir kalbos ryšys

Gyvenimas nuolat kelia žmogui tam tikras problemas, uždavinius, kuriuos sprendžiant būtina įsigyti vis naujų žinių, mokėjimų bei įgūdžių. Kasdien žmogus susiduria su naujais, nežinomais daiktais ir reiškiniais, savarankiškai ar kitiems padedant atranda naujų reiškinio savybių ir požymių.
Kaip sužinome apie jutimams neprieinamų reiškinių buvimą senovėje ir tolimuose dangaus kūnuose vykstančius procesus? Kuo remdamiesi kelių policininkas, pažvelgęs į alkotesterio parodymus, teigia, kad į jį pūtęs asmuo gėrė alkoholį, o ginklų ekspertas, apžiūrėjęs įvykio vietoje rastą kulką, pasako, kokiu ginklu šauta? Juk šių įvykių jie tiesiogiai nematė. Išgėręs vairuotojas netgi neigia tai, kad gėrė alkoholį.
Daugelį tikrovės reiškinių, neprieinamų jutiminiam pažinimui, pažįstame dėl sudėtingų psichikos procesų. Jau suvokiant daiktą sąmonėje sujungiami ne tik skirtingos kokybės jutimai (regos, klausos, kvapo irk t.), bet į suvokiamo objekto vaizdo visumą įtraukiami elementai iš ankstesnės patirties. Pavyzdžiui, valgykloje matydami atnešamą patiekalą ne tik matome jo formą, spalvas, juntame kvapą, bet žinome ir jo skonį. Įvairiausiais jutimais gaunama informacija jungiama su jau atm,intyje esančia, mintyse nagrinėjama, pertvarkoma, lyginama informacija, nustatomi faktų tarpusavio ryšiai, vienų reiškinių priklausomybė nuo kitų, jų nesuderinamumas ir t.t Tokie sudėtingi psichikos procesai vadinami mąstymu.
Kalba pradėjo rastis žmonijos vystymosi aušroje.
Iš pradžių tai buvo neartikuliuoti garsai, primenantys gyvūnų garsinius signalus. Šiais skirtingais neartikuliuotais garsais laipsniškai imta žymėti konkrečius daiktus, veiksmus; garsai tapo žodžiais, turinčiais konkrečią reikšmę – sąvoką. Jungiant, derinant tarpusavyje žodžius, imta žymėti bendruomenės narių pareigas, perduoti vienas kitam genties vado potvarkius, įrankių naudojimo būdus. Tam prireikė ne tik įsiminti atskirų žodžių skambesį, bet ir jungti juos į frazes.
Skirtingai imta vartoti žodžius, reiškiančius daiktus, ir žodžius, reiškiančius veiksmus su daiktais. Vėliau susiformavo žodžiai, reiškiantys daiktų požymius. Taip nuosekliai formavosi sąvokos. Žmogus ėmė pažinti ryšius tarp daiktų ir reiškinių ir fiksuoti juos kalba – formavosi ryšiai tarp sąvokų. Praktinėje veikloje žmogui nuolat reikdavo numatyti naujus ryšius – ryšius tarp iki tol nepažintų daiktų. Atsirado pirmieji sprendimai (ugnis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!