Mąstymas, mąstymo formos

Daugelį tikrovės reiškinių, neprieinamų tikrovės pažinimui, pažįstame dėl sudėtingų psichikos procesų. Jau suvokiant daiktą sąmonėje sujungiami ne tik skirtingos kokybės jutimai (regos, klausos, kvapo ir kt.), bet į suvokiamo objekto vaizdo visumą įtraukiami elementai iš ankstesnės patirties. Pavyzdžiui, valgykloje matydami atnešamą patiekalą ne tik matome jo formą, spalvas, juntame kvapą, bet žinome ir jo skonį. Įvairiausiais jutimais gaunama informacija jungiama su jau atmintyje esančia, mintyse nagrinėjama, pertvarkoma, lyginama informacija, nustatomi atskirų faktų tarpusavio ryšiai, vienų reiškinių priklausomybė nuo kitų, jų nesuderinamumas ir t.t. Tokie sudėtingi psichikos procesai vadinami mąstymu.
Mąstymas apibūdinamas kaip apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimo sąmonėje procesas, leidžiantis pažinti ne tik tikrovės daiktus įvykius ir kitus reiškinius, bet ir jų santykius bei priežastinius ryšius.
Mąstymas vyksta ir vystosi žmogaus praktinėje veikloje pojūčių, suvokimų ir vaizdinių pagrindu. Darbas, mokymasis, žaidimas ir kitos žmogaus veiklos sritys reikalauja spręsti tam tikrus mąstymo uždavinius. Be to, tiek pojūčiams ir suvokimui, tiek mąstymui praktika yra tiesos kriterijus. Apibendrinimai ir išvados, kuriuos daro žmogus remdamasis bendrais teiginiais, yra patikrinami praktinės veiklos metu. Praktika taip pat yra sritis, kurioje pritaikomi protinės veiklos rezultatai.
Mąstymas, žinoma, ne visada yra tiesiogiai susijęs su praktika, tačiau teorinių problemų šaltinis, nors ir tolimas, kaip ir galutinis teorijos teisingumo kriterijus, yra praktika. Glaudus ryšys su praktika būdingas visam mąstymo raidos procesui. Prieš tapdamas atskira, savarankiška protinės veiklos sritimi, mąstymas vyko praktinės veiklos metu. Savo ruožtu žmogaus praktinė veikla negali vykti, jeigu nemąstoma. Mąstyti būtina, norint planuoti ir atlikti veiklą. Mąstydamas žmogus numato savo ateities tikslus ir būdus jiems pasiekti, kuriuos sąmoningai keičia susidūręs su sunkumais.
Mąstymas patikrina mūsų pojūčių, suvokimų, vaizdinių teisingumą arba neteisingumą, pažinimą daro geresnį, išsamesnį. Pavyzdžiui, tiesiogiai stebėdami matome, kad žemė nejuda, o saulė ir žvaigždės keliauja apie ją Jutimų pagrindu senovėje buvo sudaryta geocentrinė visatos teorija, skelbusi, kad žemė yra visatos centras. Tačiau įvairių gamtos reiškinių stebėjimas, lyginimas, įvairių faktų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!