Klasikinio sąlygojimo tyrimas

Vilniaus Pedagoginis Universitetas Pedagogikos ir Psichologijos INSTITUTAS PSICHOLOGIJOS DIDAKTIKOS KATEDRA Kognityviniai psichikos pagrindai: mokymasis psichologijos nuolatinių studijų I kursas KLASIKINIO SĄLYGOJIMO TYRIMAS Laboratorinis darbas Darbą vertino: lekt. V. Rimienė Vilnius, 2011 Literatūros apžvalga Operantinis sąlygojimas – išmokimo forma, kai išmokstama susieti savo veiksmus su savo būsena/patirtimi. Išmokstama elgesio, kuris yra nukreiptas gauti kažką norimo ar malonaus arba išvengti kažko nemalonaus. Operantinio sąlygojimo tyrimus pirmieji vykdė E. Thorndike’as ir B. Skinner’is. E. Thorndike’as vykdė eksperimetus, norėdamas išsiaiškinti, kaip katės išmoksta įvairaus elgesio. Jis nustatė, kad operantinis sąlygojimas yra palaipsnis procesas: norimos reakcijos stiprumas po kiekvieno pastiprinimo didėja ir prireikia vis mažiau laiko reakcijai įvykti. Natūraliomis sąlygomis sudėtingesnių reakcijų išmokyti yra sunku, todėl dažniausiai taikomas dalinių reakcijų pastiprinimas – elgesio formavimas. Thorndike suformulavo efekto dėsnį – reakcijos į tą pačią situaciją, kurios bus susiję su pasitenkinimu, pasireikš dažniau, o reakcijos, susijusios su diskomfortu – rečiau. Operantinis, arba instrumentinis, sąlygojimas – kai išmokstama visai naujo judesio (gali būti tik somatinė – kūno – reakcija). Tai “tikresnis” išmokimas. Apdovanojimas (pastiprinimas) už visiškai naujai įgytą elgesį (katė išmoksta nuspausti svertelį ir gauna maisto). Operantinio sąlygojimo metu būtybė veikia aplinką ir susiduria su savo veiksmų pasekmėmis. B. F. Skineris nemanė, kad visi būtybių veiksmai yra reakcija į išorinį stimulą. Norėdamas tai įrodyti, jis pasitelkė eksperimentą: mokslininkas patalpino žiurkę į dėžę su pedalu, kurį paspaudusi žiurkė galėjo gauti maisto. Išsiaiškinusi pedalo veikimą, vos išalkus žiurkė eidavo tiesiai prie jo, neveikiama jokio išorinio stimulo. Skineris teigdavo, kad elgesio pasikeitimą nulemia paskatinimas (malonumas, nemalonumas). Taip buvo išvestas Naudos dėsnis, kuris skelbia, kad elgesys dažnėja, susiduriant su maloniomis pasekmėmis. Logiška būtų manyti, kad baudžiamas elgesys dingsta. Tačiau B. F. Skineris taip nemanė, jis teigdavo kad elgesys nedingsta, bet modifikuojasi. Mokslininko žodžiais, negatyvių pasekmių pašalinimas irgi yra skatinimas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!