Vadybos raida Lietuvoje XX a.

1918-1940 m. Lietuvoje dar nebuvo mokslinės įstaigos, kuri būtų kompleksiškai nagrinėjusi gamybos ir darbo organizavimo problemas. Tuometinis Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis sutapo su klasikinių vadybos mokyklų formavimosi ir vystymosi laikotarpiu. Todėl yra svarbu išsiaiškinti Lietuvos vadybos specialistų darbo turinį šiame kontekste, o taip pat ir jų požiūrį į klasikines sampratas.
Vadybos mokslinių darbų publikacijas, paskelbtas Lietuvos leidiniuose ,reikėtų skirti į dvi dalis – pasirodžiusias iki 1935 metų, kai į Lietuvą grįžo V.A.Graičiūnas (1898-1952), ir išspausdintas vėliau. Būtent šis skyrimas ypatingas tuo, kad po 195 metų vadybos raidai Lietuvoje esminę įtaką turėjo būtent V.Graičiūno veikla.
V.Graičiūnas daugiausia pasauliniam vadybos mokslui nusipelnęs mūsų tautietis, kurio sudaryta ryšių valomumo koncepcija ir empirinė formulė naudojama iki šiol. Nuo pirmųjų gyvenimo Lietuvoje dienų jis aktyviai propaguoja vadybos idėjas, buria entuziastus, besidominčius šia tema. Vienas aktyviausių jų tarpe buvo P.Lesauskis. Susidomėjęs vadybos idėjomis jis, kaip karininkas, pirmiausia jas komentuoja kūrybos straipsniuose. Vėliau publikuoja visą eilę straipsnių įvairiais profesionalios vadybos aspektais. Parengė knygą „Administracijos organizacijos paskaitos“. Tai kompleksinis organizacijų valdymo teorijos veikalas, turintis išliekamąją vertę. Akivaizdu, kad P.Lesauskis, greta V.Graičiūno, yra labiausiai nusipelnęs to meto vadybos mokslo darbuotojas.
Maskvos universiteto auklėtinis , Kauno universiteto rektorius, prekybos ir pramonės ministras, profesorius, kuris pirmasis pradėjo dėstyti vadybos pagrindus būsimiems inžinieriams, J.Šimkus(1873-1944), įkvėptas idėjų po 1924 metais Prahoje vykusio Pirmojo pasaulinio darbo mokslinio organizavimo kongreso, paskelbė straipsnį „Darbo organizacija“. Šiame darbe profesorius išdėstė pagrindines F.Teiloro ir jo pasekėjų teorijos tezes. Įvertinant, kad F.Teiloro darbai Amerikoje paskelbti tik 1903-1916 metais, šio straipsnio pasirodymas buvo reikšmingas įvykis, rodantis, kad į Lietuvą pasaulinės vadybos idėjos atėjo palyginti gana greitai.
Iki 1935 metų gana svarbius straipsnius paskelbė agronomas profesorius Stasys Nacevičius (1881-1947) ir docentas G.Galvanauskas. S.Nacevičius straipsnyje „Teilorizmas bei fajolizmas žemės ūkyje, arba žemės ūkio darbams racionalizuoti etiudas“ nagrinėjo darbo organizavimo ir administravimo daržininkystėje klausimus, parodė, kad klasikiniai principai bei metodai gali būti taikomi ne tik pramonėje. G.Galvanauskas straipsnyje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!