Vadybos raida Lietuvoje, įsimintiniausi pokyčiai

Vadyba kaip socialinių mokslų kryptis Lietuvoje oficialiai įteisinta tik 1992 metais sudarant mokslo sričių ir krypčių klasifikatorių, tačiau pats valdymo mokslas siekia daug senesnius laikus.
Pati valdymo samprata atsirado gilioje senovėje, tačiau tai dar anaiptol nebuvo tikroji mokslinė vadyba. Vienas pirmųjų vadybos veikėjų buvo Petras Vileišis, išleidęs keletą knygelių kuriose be kita ko nagrinėjami ir vadybinei tematikai būdingi klausimai.
Terminą “vadyba” įvedė garsusis lietuvių mokslininkas, vadybos pradininkas Vytautas Andrius Graičiūnas.
• 19181 – 1940 metai. Šis laikotarpis savo ruožtu dar dalijamas ties 1935 metais, siejant su V.A.Graičiūno veikla. Tada buvo padėti pagrindai vadybos mokslui, plito užsienio vadybininkų idėjos ir t.t.
• Nuo 1990 iki dabar.
Tokia klasifikacija nulėmė ir šio referato struktūrą. Kadangi pirmasis laikotarpis kol kas nėra visiškai ištyrinėtas, o apie paskutinįjį dar negalima daryti konkrečių išvadų dėl mokslo dinamikos, didžiausias dėmesys buvo sutelktas būtent 1918 – 1940 metų laikotarpiui.
Dr. V. Čingienė yra pasakiusi, kad vadyba be ekonomikos yra taip pat sunkiai įsivaizduojama kaip ir ekonomika be vadybos, todėl kiekviename skyriuje apžvelgiama atitinkamo laikotarpio ūkio padėtis. Toks apžvalgų sugretinimas aiškiai parodo, kad vadyba Lietuvoje visais laikais buvo mokslas, besiderinantis prie ūkio padėties; Mokslininkai ypatingai domėjosi tomis problemomis, kurios tuo metu buvo aktualios ūkiui.
Šio referato tikslas yra nusakyti vadybos mokslo Lietuvoje raidą, tendencijas, leisti pamatyti sąsajas su ūkio padėtimi.
1. Vadyba lietuvoje 1918 – 1940 metais
Šis laikotarpis sutapo su klasikinių vadybos mokyklų formavimusi ir vystymusi, būtent todėl labai svarbu išsiaiškinti ir nusakyti, Lietuvos mokslininkų santykį su šiais procesais, jų požiūrį į to laiko vadybos sampratas.
1918 – 1940 metų laikotarpį dauguma autorių drąsiai skiria į du: iki 1935 m. Ir po 1935m., kai galutinai į Lietuvą grįžo Vytautas Andrius Graičiūnas, kadangi nuo to laiko būtent jis ir darė didžiausią įtaką lietuviškosios vadybos raidai (10, 7)1.
1.1 Ūkis
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą lietuviškosios Rusijos imperijos gubernijos neturėjo išvystytos pramonės – dauguma gyventojų gyveno kaimuose, labiausiai išvystytos šakos buvo maisto ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!