Universitetinės studijos ir jų pasirinkimas

Darbo aktualumas. 1989-2009 m. Rytų ir Centrinėje Europoje, žlugus komunistiniam režimui, prasidėjo socialiniai virsmai. Juos lydėjo įvairus pokyčiai krizės; ryškėjo naujų iniciatyvų būtinybė.
Iškilo tolesnio buvusių socialistinių valstybių vystymosi problema.
Tarptautinė patirtis rodo, kad integrali žmogiškųjų išteklių vystymo politika yra ekonominio ir socia­linio vystymosi variklis.
Tiek empiriniame, tiek teoriniame lygmenyse yra daug teiginių, patvirtinančių išsilavinimo ir žmogiškųjų išteklių vystymo svarbą, į kuriuos turėtų atsižvelgti vyriausybės, siekiančios ekonominės pažangos ir žmogaus vystymosi.
Antra vertus, jaunimo ii suaugusiųjų švietimo plėtra ir tobulinimas žymiai svarbesni patiems žmonėms ir visuomenei nei vyriausybėms.
Atskleidžiamos pagrindinės mokslinio universitetinio ugdymo pasirinkimo nuostatos, analizuojami du skirtingi (realaus universitetinio ugdymo ir formalaus mąstymo universitetinio ugdymo) požiūriai, ir pagrindiniu mokslinio universitetinio ugdymo tikslu iškeliamas mokslinio metodo įsisavinimas.
Tyrimo objektas ir dalykas - universitetinės studijos ir jų pasirinkimas.
Tyrimo metodas - mokslinės literatūros analizė.
1.Aukštojo išsilavinimo kriterijai renkantis universitetą
Socialinių sistemų modeliai reikšmingi todėl, kad jų panaudojimas sudaro galimybes atpažinti pokyčių tipą, jie gali būti naudojami ir pokyčių vyksmui vertinti.
Įvertinant pokyčius, t.y. aplinkos poveikį švietimo situacijoms, analizuojant jų pasekmes, svarbu atsižvelgti į švietimo organizacijų tikslus, kurie yra baziniai mokyklos kaip socialinės sistemos elementai. Šia prasme vėlgi reikšmingi yra modeliai, kurie leidžia išskirti racio­nalius ir iracionalius elgsenos bruožus organizacijoje, analizuoti organizacijos kultūrą, įvertinti simbolinius ir kultūrinius lyderiavimo aspektus (Hoy, VVayne, 1987).
Paprastai sudarant socialinių sistemų modelius, pradedama mini konceptualizavimo ir nuo švietimo organizacijos pokyčių matavimo sistemos parengimo. Be to, parengiami stresų įveikimo numatomi sprendimų priėmimo, grupinio darbo ir mąstymo organizavimo būdai, sprendimų priėmimo strategija, naujos karjeros mybės švietime, sėkmingo administravimo galimybės.
Pereinant iš industrinės visuomenės į postindustrinę, padidėja informacijos svarba. Anot Drucker (1993), atsiranda žinių visuomenė, kurioje kvalifikuotų mokslo žinių reikia ne mažumai, o daugumai, todėl aukštasis nuostatų, kurios nusako išeities poziciją:
1. Mokslas, žinojimas, tiesa yra toks pat universitetinio ugdymo tikslas kaip asmenybė,
laisvė, teisė. Jei kiekvienas turi savyje išsiugdyti asmenybę, tai kiekvienas turi priartėti prie mokslo ir tiesos. Juk nėra dvejopo žinojimo -...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!