Pedagogika - mokslas ir menas

1.Pedagogika-mokslas ir menas. Ped. ištakos glūdi visuomenės istorijoje. Ilgus šimtmečius ped. formavosi kaip patyrimo sritis filosofijoje. Ped. kilo iš praktikos, iš gyvenimo. Ped. patyrimai atsispindėjo įvairiose filo- sofinėse sistemose. Atsto vavo graikai Platonas ir Aristotelis-tai seniausias išeities taškas. Platonas aptaria m-klų sistemą, mokymosi trukmę, būdus. Po to ped. sukūrė Komenskis:”didžioji dida ktika”, Lokas:”mintys apie auklėjimą”. Herbar tas pasiūlė “auklėjimo” ir “mokymo” terminus. Ušinskis iškėlė pradinio mokymo reikšmę. Vienas iškiliausių lietuvių pedagogų-Šalkauskis:”lietuvių tauta ir ugdymas”. Įvedė ir suformavo daug pedagogikos terminų, ugdymą pagrindė filosofija. Jo mokinys-Maceina:”Tautinis auklėjimas”. Ped.(paidos-vaikas, gogos-vedu iš gr.k.)-šiuo terminu pasakome rūpinimąsi ne tik fizine, bet ir dvasine būkle. Vesti vaiką iš ribotos būties į tobulo žm. Aukštumas t.y. iš vaiko išauginti tobulą asmenybę. Ped. mokslo objektas-vaikas, o dalykas-ugdymas. Ped.neugdo, bet tyrinėja ugdymą. Kaip mokslas turi atitikti 3 reikalav.:1)turi turėti objektą,2)turi turėti metodus, būdus žinioms apie objektą kaupti,(metodai-stebėjimas, eksperimentas,testas, pokalbis, anketavimas, rašinėlis3)atnaujinti, sisteminti žinias. Žinios pasensta, nes vaikai keičiasi. Ped,kaip mokslas yra teorija, kuri renka, sistemina, apibendrina žinias apie ugdymą, atnaujina ugdymo žinias. Teorija nustato, ką reikia ir ko nereikia daryti. Mokslas nagrinėjantis ugdymo pagrindus, dėsnius, principus. Ped.ne tik mokslas bet ir menas. Kaip menas yra principų taikymas ugdymo procese, ugdymo organizacija, gebėjimas nuspręsti įvairiomis situacijomis. Ped.mokslų schema:teorinė ped.(socialinė-aplinkos įtaką asmenybei, bendroji tiria ped.esmę, sąvokas, mokinio pažinimo būdus, amžiaus tarpsnių-iki ir mokyklinio amž. mokinių ugdymą, didaktikos-mokymo lavinimo teorija, nustatanti dėsnius,principus, auklėjimo teorijos-mokinių charakterio, valios savybių ugdymą), ped. Istorijos (etnopedagogika-pedagoginę išmintį, patyrimą, pažiūras, ugdymo filosofija-ugdymo aspektus),taikomoji ped.(specialioji-vaikų su trūkumais ugdymas, institucinė-kaip ugdyti spec.institucijose, švietimo vadyba-vadovavimo m-klai,pedagoginio proceso tikslingas organizavimas, delikventinė-teisių pažeidėjų perauklėjimo ped.). Ped. negali visų probl. išspręsti viena. Fiziologija-mokinio sveikata lemia jo raidą ir mokymąsi. Filosofija-nagrinėja žm.būtį, gyvenimo tikslus, prasmę, j santykius su išoriniu pasauliu. Pasaulėžiūros principu vadovaujasi ped. Psichologija –nagrinėja žm.mąstymą, suvokimą, poreikius, interesus, motyvus, vaizduotę. Ped. analizuoja kaip formuoti mąstymą, motyvus, elgesį. Kultūrologija-visa aplinka, gėrybės, kurias sukuria žm. Kultūra formuoja žm. O žm.kuria kultūrą. Etnoped.-teorinės ped.šaltinis. dar siejama su teologija, sociologija, lietuvių k.etika. 2.Mokinių pažinimas. Tyrimo metodai. Duom apie mokinį panaudojim ugdant. Pažinimas-išeities pozicija. Be pažinimo negali būti ugdymo. Pažinti galima poreikius, interesus,motyvacijas, charakterį. Kad sėkmingai ugdytume svarbu pažinti mokinį. Sužinojus motyvaciją galima nustatyti ne tik elgsenos priežastis, bet ir priemones, galinčias pakeisti motyvaciją ir elgsenos kryptį. Siekiama pažinti mokinio fizines ir psichines savybes tokias, kokios jos yra tuo metu. Sužinoti, kaip jos išsivystys ir kokios vystymosi tendencijos. Tiriame ne tam, kad nuspręstume, koks vaikas, bet, kad geriau pažintume ir pedagogas pats sau atsakytų į klausimą:”ką toliau daryti?” reikia žinoti vaiko individualius skirtumus. Negalima daryti išvadų, remiantis vienkartiniu stebėjimu, tyrimas turi būti ilgalaikis, jam būtina kruopščiai pasiruošti. Tyrimo metodas-tai veikimo būdas, renkant duomenis apie tiriamąjį. Mokykloje naudojami šie tyrimo metodai:stebėjimas ir savistaba, eksperimentas, pokalbis, veiklos ir procesų analizė, autobiografinis metodas, anketa, testai. Stebėjimas-medžiaga kaupiama stebint tiriamus reiškinius. Stebėjimo objektas-mokinio išorinis elgesys, jo veikla, pasisakymai įvairiomis gyvenimo sąlygomis. Steb.prasideda nuo 1)tikslo, tada 2)steb.planavimas ir 3)stebėjimas ir fiksavimas. Anketos-klausimai. Galima gauti daug informacijos, nustatyti reiškinių dėsningumus, atskirų savybių tipiškumą ar atsitiktinumą. Klausimai t.b. aiškūs, nedviprasmiški, atitikti amžių ir išslavinimą. Formos požiūriu gali būti atviri, uždari, pusiau uždari. Pagal funkcijas:pagrindinai, filtruojamieji, kontroliniai. Mokinių darbo rezultatų- apie mokinį sprendžiama iš jo rezultatų. Tiriami mokėjimai, įgūdžiai, požiūris į darbą. Pedagoginis eksperimentas-psichinių reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant tikslingai sudarant ir keičiant sąlygas. Etapai: 1)mokslinės hipotezės formulavimas,2)eksperimento eigos nustatymas,3)atlikimas,4)rezultatų sumavimas. Testas-tai serijos užduočių, reikalaujančių trumpų atsakymų. Autobiografinis-patikimiausias informatorius apie praeitį yra pats žmogus. Pokalbis-gaunama informacija apie tiesiogiai nematomus veiklos motyvus, pedagogo ir auklėtinio išgyvenimus. Mokytojas turi žinoti kas mok.lengva ir sunku, suprasti, kad kyla klausimų, sudominti mok. Turi žinoti mokinio asmenį, sveikatą, fizinius trūkumus, kontrolinio d.rezultatus, lankomumą, situaciją šeimoje. Norint pažinti mokinį, reikia pažinti aplinką, kurioje jis gyvena, socialine smok.pažiūras, draugai, aktyvumas, santykiai su bendruomene. Kai geriau pažįstame mok. –tikslingiau perteikiama ir diferencijuočiau žinias,-skiriamos atitinkamo sunkumo užduotys,-mokoma skirtingais metodais,-įtraukiama į veiklą pagal poelgius ir poreikius,-išvengiama konfliktų, nes žinomi motyvai. 3.Ugdymo tikslų problema pedagoginės minties raidoje, reformos dokument. Asmenybė-tai individualių, pastovių, įgimtų ir išsiugdytų savybių, nusakančių žm. Elgesį ir patyrimą, visuma. Asmenybė yra individuali ir vientisa. Numatyti tikslus, reiškia numatyti ilgalaikio poveikio rezultatus, žvilgsnis į tobulo žm.ugdymo perspektyvą per laiko prizmę. M-kla turi rengti žm.pagal šiuolaikinės visuomenės poreikius t.y. ugdyti kūrybišką, humanišką, plačių interesų asmenybę. Keliant ugdymo tikslus, didelę įtaką darė įvairių šalių pedagogai. Vienas jų Komenskis, nagr.vaiko prigimtį ir raidą. Suformuoti uždaviniai:1)vaiko ir aplinkinio pasaulio pažinimas)protinis lavinimas, 2)savęs valdymas-dorinis auklėjimas,3)veržimasis prie dievo-religinis auklėjimas. Pestalocis svarbiausiu ugdymo tikslu laikė protinį, moralinį, fizinį lavinimą ir auklėjimą. Hermartas akcentavo dorinį ugdymą mokymo procese, iškėlė auklėjamojo mokymo idėją. Šalkauskis: ugdymas turi paruošti žm. Tokiam gyvenimui, kurį jis gyvens, akcentavo dorovines vertybes ir prigimtį, tikslas: pilnutinė asmenybė, žm.kuris kuria vertybes ir moka jomis naudotis. Keliant ugdymo tikslus išsiskiria dvi nuomonės:1)tikslas-sistemingos žinios, įgūdžiai, mokėjimai 2)tikslas:visapusiškas žm.protinis, socialinis ir dorinis ugdymas. Ugdymo tikslus įtakoja tautos apsisprendimo principai, demokratiniai santykiai, todėl keliamos šios idėjos:1)laisvo žm.ugdymas,2)individualybės, tautiškumo, doros ugdymas. Ugdymo sudėtinės dalys:1)humanistinis ugdymas. Vaiko vertybių, interesų pripažinimas, tai teisė į laisvę, socialinį, teisinį saugumą, teisė realizuoti asmeninius sugebėjimus.2)fizinis:išsiugdyti fiziškai sveiką žm. Fiz.lavinimas apima fizinių savybių ugdymą, sveiką gyvenseną, jos įpročius.3)protinis:išmokyti mokinį mąstyti-analizuoti, lyginti, derinti, daryti išvadas. Protiniai gebėjimai grindžiami žinių sistema. Į prot.lav. įeina prot.darbo kultūra, įvairių dalių apipavidalinimas, darbo ir poilsio kaitaliojimas.4)socialinis:parengti vaiką bendravimui ir veiklai visuomenėje, darbui, atsakomybei. Darbinio ir visuomeninio auklėjimo sritys.5)dorinis:mokinio asmenybės ugdymo šerdis-pagrindas. Žm.labiausiai apibūdina jo elgesys, įpročiai, pažiūros, įsitikinimai. Išmokinti elgtis pagal visuomenėje priimtas normas, išmokinti žm.sugyventi vienas su kitu.6)estetinis:mokyti suprasti grožį, išugdyti skonį, jausmus. Formuoja asmenybę. Ugdymo tikslai neizoliuoti, o glaudžiai susiję tarpusavy, vienas kitą įtakoja ir lemia. Švietimo ref.tikslai:1)padėti asmeniui atskleisti bendražmoniškas vertybes,2)ugdyti kritinį mąstymą,3)rengti profesiniai veiklai,4)ugdyti tautinę ir kultūrinę savimonę,5)ugdyti demokratišką asmenybę. 4.Asmenybės raida ir ugdymas. Vaiko vystymąsi lemiantys veiksniai. Žmogus-bisocialinė būtybė t.y. įgimtų ir išsiugdytų bruožų visuma. Žm.nuolat keičiasi, kinta jo savybės. Vaikas vystosi įvairiu požiūriu:L1)fiziniu-kinta ūgis, svoris, ištvermė.2)fiziologiniu-bręsta lytiškai,3)psichologiniu-kinta suvokimas, mąstymas, jausmai,4)socialiniu-įsitraukia į įvairius visuomeninius santykius. Raida-genetinių pradų, psichinių būsenų kitimas iš paprastesnės į sudėtingesnę struktūrą, veikiant aplinkai ir ugdymui.vaiko lanksti prigimtis sudaro galimybę keistis, esant išorės poreikiams ir ugdomiesiems poveikiams. Norint aptarti vystymąsi, reikia suprasti ne tik pačią sąvoką, bet ir atsakyti į klausimus kodėl? Kokių jėgų veikiami vaikai vystosi? Kaip vystosi? Vaiką veikia vidinės jėgos-jo įgimiai ir išorės-aplinka ir ugdymas. Vaikas praktiškai vystosi priimdamas informaciją apie išorės pasaulį. Svarbiausia informacijos tiekėja-kalba, todėl vystosi mokydamasis kalbėti. Kalba išplečia mokinio pažinimo galimybes. Bruneris vystymąsi išskyrė tris pakopas:1)veiksmų stadija-veiksmų išmokstama patyrimo būdu,2)vaizdinių sukūrimas-susidaro remiantis ankstesniu patyrimu,3)simbolių stadija-vystosi mokydamasis kalbos, ženklų, figūrų. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko vystymąsi yra prigimtis, dar vad.paveldėjimu. tai biologinis procesas kuriame vienas organizmas perduoda genus kitam org.,kuris daro įtaką vaiko raidai. Svarbą rodo. Tai kad v.vystosi dėsningai. Požiūris į prigimtį keitėsi Lokas-vaikas švari lenta, Helvecijus suabsoliutino-iš kiekvieno galima genijų. Duijis didelę reikšmę teikė prigimčiai. Aplinka-tai visos išorės jėgos, sąlygos ir aplinkybės, kurios supa v. ir daro jam įtaką. Aplinka v.veikia išgyvenimais. Ryšiai su apl.lieka v.atminty. apl.rūšys:1)makroap.-geogr.apl.,socialiniai santykiai, bažnyčia.2)mikroap.-betarpiškai supa v. ugdymas-vienas svarb. Vaiko raidos veiksnių, nes:1)ug.koreguoja(gali) v.prigimtį ir keičia aplinką 2)visi v.ruošiasi gyvenimui mokykloje. Ug.m-kloje teikia fundamentalių žinių, įv.inform, idėjų. Ugd.vaiką formuoja pagal atitinkančius visuomenės poreikius, nustatyta tvarka organizuoja vaiko gyvenimą ir veiklą, iš aplinkos atrenka reikalingiausią medžiagą, neutralizuoja sąlygas neigiamai veikiančias vaiko raidą ir asmenybę. 5.Ugdymo daugiamatiškumas. Ugdymo veiksniai ir veikėjai. Ugd.-vienas svarb.vaiko raidos veiksnių nes ugd.atlieka koregavimo f-ją (koreg.vaiko prigimtį ir keičia aplinką, prigimties užuomazgas nukreipia tam tikra linkme) ir visi vaikai gyv.ruošiasi m-kloje. Ugd.dalys:humanistinis1)humanistinis ugdymas. Vaiko vertybių, interesų pripažinimas, tai teisė į laisvę, socialinį, teisinį saugumą, teisė realizuoti asmenin. sugebėjimus.2)fizinis:išsiugdyti fiziškai sveiką žm. Fiz.lavinimas apima fizinių savybių ugdymą, sveiką gyvenseną, jos įpročius.3)protinis:išmokyti mokinį mąstyti-analizuoti, lyginti, derinti, daryti išvadas. Protiniai gebėjimai grindžiami žinių sistema. Į prot.lav. įeina prot.darbo kultūra, įvairių dalių apipavidalinimas, darbo ir poilsio kaitaliojimas.4)socialinis:parengti vaiką bendravimui ir veiklai visuomenėje, darbui, atsakomybei. Darbinio ir visuomeninio auklėjimo sritys.5)dorinis:mokinio asmenybės ugdymo šerdis-pagrindas. Esminis ugd.komponentas-bendravimas. Ugd. lydi tarpasm.ir kolektyvo santykiai. Juos reguliuojame bendraujant. Ugdymas dvipusis procesas-nors ir skirtinga bet bendra mokyt.ir mok.veikla. Ugd.-vadovavimas ugdytinių brandai tai bendravimo santykis ir sąveikos valdymas. Ugd.dalyviai-mok.ir mokyt.,tėvai ir vaikai-ugdytojai ir ugdytiniai. Ugd.nėra be kultūros vertybių be valdymo ir vaadovavimo tam tikrų priemonių bei jų taikymo būdų. 5 ugd.formos:1) švietimas-inf.tiekimas ir jos organizavimas 2) mokymas-mokyt.vadovaujamas žinių teikimas 3) lavinimas (išsilavinimas)kažką žinojai užmiršai o kas liko išsilav.) 4) auklėjimas-moralės diegimas 5) formavimas-naujų asmenybės bruožų savybių sudarymas. Ugd.veikėjai yra prigimtiniai ir nepr. Neprig.galima skirstyti į 2grupesneprofesionalūs bet kompetentingi ir prof.instituciniai ugd.veikėjai. Prig.veikėjai-tėvai, giminės. Jų pagr.f-jos-auginimas ir auklėjimas. Neprig .kompetentingi bet spec.neparuošti yra globotojai( rūpinasi darbu drausme doroviniu elgesiu) globėjai savo noru priima vaikus į savo šeimą) žurnalistai bibliotekininkai. Spec.paruošti prof.ugdymo veikėjai dirbantys ugd.institucijose-pedagogai. Tai mokyt.,dėstyt.,auklėt.,gamybiniai ugd.meistrai. 6. Pedagogo profesijos esmė specifika. Pedagog- kvalifikuotas ž kuris ugdo kitą ž: lavina moko auklėja atsaking už jį. Vartoj 2 termin: mokyt ir pedagog. Mokyt organizuoj mokym procesą. Pedagog- platesn term ugdytojas ,asm kuris augina puoselėja formuoj paded susiformuoti tam tikroms savybėms. Pedagog skirting nei mokyt būdingas spec pasirengimas. Keičiantis amžiams pedagog vaidm kito. Ilgus amžius buvo mokyt –enciklopedišku ž. Vėliau jis tapo ugdym organizatoriui aktyvum žadintoju. Dabar apie pedagog sprendž pagal mok aktyvumą. Pedagog profes yra amžina. Pedagog veiklos objekt –ž- didžiaus vertyb.jo darb rezultat atsispind kito ž sąmonėje ir yra sunkiai pastebimi.pedagog darbas prot ir fizinis. Būdinga: *turinio apibrėžtum (pagal vad planą) *laiko apibrėžtumas (pamok trimestr ) *mok skaič apibrėžtumas. Mokyt padeda pagrind profesinio parengimo.pedagog profes lemia įvairių profesijų rengimą. Pedagog turi ne tik išmanyti dalyk bet ir mokėt pažinti mok ir organizuot mokym proces. Mokyt turi žiniot ką mok gali išmokt ir ko ne. Pedagog profes tai žinios ir mąstymas. Bendr pedagog funkc: garantut mok asmenyb brendimą, pažint mok, teikti žinias instruktuot, vadovauti padėt organizuot mokymąsi ir poilsį. Pedagog turi išsiugdyti sugebėj: *pažinimo *organizacinius *bendrav *prognozav. Mokyt asmenyb- psicholog ir soc savyb visuma. Profesinės savyb: 1troškim ugdyt jaunają kartą 2darbštum geras dalyk žinojim 3dalykiškumas 4entuziazmas 5mokyt yra toks kokia mokykl ir visuomenė. Demokratiškoj mokykl reikia demokrat mokyt. Mokyt yra šilta (kai aiškinant atsižvelg į mok jausmus) ir šalta (kai svarb išdėstyt savo dalyk) asmenyb. Mokyt darbe svarb kūrybiškumas. 7.Mokymo procesas, jo esmė etapai. Svarbiausios savokos. Istorijos raidoje mokym buvo suprantamas kaip žinių dėstymas instruktavimas informavimas. Mokym sėkmę lėmė gebėjimas perteikti daug žinių. Toks mokymas skatina daug ką įsiminti lavina atmintį bet neugdo kūrybiškumo ir visapusiškumo. Šiuo metu mokymas suprantamas kaip mokytojo ir mokinio sąveika. Kurioje mok aktyvia forma įgyja žinių sistemą. Moko dalyk pagrindus mąsto pažįsta tikrovę keičia savo elgesį ty lavinasi ir auklėjasi. Sąveika tarp mokyt ir mok yra: konstruktyvi –kai bendraujant pasiekiama gerų rezultat ir destruktyvi- mokyt su mok priešiški ir rezultat minimalūs. Sąveikaujant mok ir mokyt vyksta keitimas informacijos emocijų formuojasi mok vertybės. Mokyt vaidmuo- vadovauti sąveik arba bendrav. Mokymas tikslingas kai iškelti aiškūs tikslai. Mokymo proces pažinim lygmenys: *pažinimo –sudaro žinios jų supratimas taikymas analizė sintezė ir įvertinimas. *emocinis- vertybinis –pažiūrų vertybių ugdymas *psichomotorinis –eisena svorio jutimas judesių koordinac ištvermė. Svarbiausios sąvokos: *žinios apibendrintos žmonijos patyrimas objektyv tikrovės atspindys. Tikrovę lab apibūdina mokslas . moksl ir mokomasis dalyk artimos sąvokos bet ne tapačios.šiuo požiūriu žin: apibendr mokomoj dalyk supratimas. Žin išreiškiamos simboliais. Įgydami žinių pažįstame pasaulį patį save. Skirting dalyk žin yra skirtingos. Mok reikia perteikti sąmoningas veiksmingas praktines žin. Žin pagrindas gyvenimo tiesai nustatyti vertybėms įgyti. * mokėjimai- intelektiniai veiksmai tai gebėj perteikti žinias perkelti jas į naujas situac kitom sąlygom. *įgūdžiai- automatiniai veiksm kurie susidar daug kartų kartojant tą patį veiksmą. Įgūdž- sąmoningi veiksmai. Svarb įgūdž rūšys: darbo sporto intelektualiniai. Įgūdž ypatyb: veiksm atlikimo greitis išmokyti atlikti greitai veiksm. Judesių lengvumas laisvumas. *vertybės- mokymo aspektas vertyb- tai tokios mokymo tiesos teigin kurie mok tampa subjektyv reikšmingi ty įsigyjama vertingumo prasmė. (domėjimasis kažkuo) žinios gali būti patrauklios ir nepatrauklios. Žin kaip gyvenimo tiesa yra vertybė.mokym nėra paprastas žinių įgijimas o vertybių ugdymas. 8. Mokymo proceso modelis. Mokymo tikslai turinio ir metodo vienovė Šiuo metu mokymas suprantamas kaip mokyt ir mok sąveika (bendravimas) kurioje mok aktyvia forma įgyja žinių sistemą. Kurioje mok aktyvia forma įgyja žinių sistemą. Moko dalyk pagrindus mąsto pažįsta tikrovę keičia savo elgesį ty lavinasi ir auklėjasi. Mokymo modelį nusakome mokym struktūra. Struktūr yra mokym komponenčių visuma kurios susijusios priklaus ryšiais ir viena kitą įtakoja. Mokym metodai vaizdinės ir tech priemonės mokym turinio organizavimas Tikslai Turinys vertinimas Mokykl tuo pačiu metu naudoj visos komponent. Mokymas apibūd tikslais kuriems skiriama išskirtinė vieta iš tikslų aiškėja kuo kaip ir kada mok mokyti. Mokymas veiksmin kai iškelti aiškūs tikslai. Tiksl- mokym pagrindas –svarb komponentė bet ne vienintelė.svarbu aptarti kaip bus tiksl pasiekiami. Jie pasiekiami turiniu. Turiniu mokym nusakyti galima dvejopai: turinys –kaip žinių mokėj įgūdž visuma. Turinys –kaip mokomasis dalyk. Norint pasiekti mokym tiksl reikia parinkti mok medž. Nuo to priklaus pasiekiam rezultatas. Mok įdomu kai medž parenkama iš kt mokym šaltinių. Mokym procese mokym turinys eina kartu su metodu. Metodas reikalingas kai turi ką pasakyti. Metod susiję su tikslais kai kečiasi tikslai keičias mokym turinys ir metod. Tikslai: *žinios *analizė *sintezė. Tikslų lygmenys: *pažintinis –sudaro žinios jų supratimas taikymas analizė sintezė ir įvertinimas. *emocinis- vertybinis –pažiūrų vertybių ugdymas *psichomotorinis –eisena svorio jutimas judesių koordinac ištvermė. Mokym turinio šaltinis yra kultūra. Tautinė kultūr visada atsispindi mokym turynyje pamok tvarkaraštyje. Turin atsispindi vadovėl programose. Program yra koncentrinės ir linijinės koncentr kartojama program linijin –nekartojama. Svarbu mokėt sudaryt programas žinoti suprasti mokėt. Vaiką be program neįmanoma. Metod reikaling tikslui pasiekti. Iš pradžių duodamas daiktas po to stebimas ir tik tada apibūdinamas. Metod yra reiškinio supratimas jis nusako kokiu nuoseklumu mok turi įgyti žinių. Svarbu skirti mokym metodą nuo tyrimo metodo. Mokym metod tikslas išmokyti o tyrimo pažinti. Mok metod: *indukcinis pavyzdž po to taisyklė *dedukcinis taisyklė po to pvz. Žinios pateikiamos indukc metod kartojamos dedukciniu. Abu šie metod naudoj kartu. Metod gali būti įvairūs kaip ir tikslai. . mokant reikia siekti kad mok įgytų žin įvairių veiksm kauptų patyrim suformuotų pasaulėžiūrą. Metod sistem sudaro: žodiniai pokalbis kuris moko mokinį mąstyti. 9.Mokymo principai. Diferencijuoto mokymo problema. Mokymo principas-didaktikos kategorija, nusakanti kaip realizuoti mokymo dėsningumus. Mokymo principai yra šie:1)moksliškumo(reikalauja,kad mokiniams būtų teikiamos mokslo žinios, mokėjimai, įgūdžiai, turintys principinę teorinę ir praktinę vertę, kad nebūtų mokoma nemoksliškų dalykų, abejotinų teiginių iškraipančių mokslo tiesas).2)sistemingumo ir nuoseklumo(mokymą org.taip, kad mok.būtų perteikiama mokslo pagrindų sistema, kad mok.žinias, mokėjimus bei įgūdžius valdytų nuosekliai be spragų)3)teorijos ir praktikos ryšio(reikalaujama skatinti ir mokyti mok.įgytas žinias taikyti praktiškai, naudoti jas tolimesniam tikrovės pažinimui ir pertvarkymui)4)mokinių sąmoningumo ir aktyvumo(reikalauja mokomąją medžiagą pateikti taip, kad mok.ją tinkamai suprastų ir tinkamai įvaldytų, aktyvinti pažinimo veiklą, ypač mąstymą)5)vaizdumo(papildo 4 principą, padeda įgyvendinti moksliškumo, teorijos ryšio su praktika sistemingumo principų reikalavimus)6)prieinamumo(pedagogai turi žinoti mok.protinės ir praktinės veiklos galimybes, jų žinias, patirtį ir atsižvelgti į šias savybes apibūdindami lavinimo turinį ir mokomojo proceso organizavimą)7)tvirtumo(reikalaujama mokyti taip, kad mok.neužmirštų, to ką išmoko). Dif.m. ugdomasis mokymas įmanomas tada, kai atsižvelgiama į mok.išsilavinimą, pajėgumą, individualias skirtybes. Nustatoma, kokių dalykų mokoma frontalias, o kokių-individualiai grupėse pagal išsilavinimą, pajėgumą. Dif.mok.derinimas su frontaliu ir individualiu lemia mokymosi sėkmę. Šis principas reikalauja:1)pažinti mok.individualybę,2)siekti, kad silpnesnieji išmoktų sunkesnių dalykų ir veiksmų,3)individualizuoti darbą su gabiais ir negabiais. Pirmiesiems sudaryti sąlygas mokytis sudėtingesnių dalykų, o antriesiems-plėtoti įgimtus duomenis ir mokytis bent vidutiniškai,4)neįžeisti silpnesnių mok.orumo. geriausia, kai nei jie, nei tėvai nežino, jog mokosi silpnesnių klasėje. 10.Mokymo organizavimo formos. Pamokų tipai, struktūra. Mok sudominimo būdai. Mok.gali būti org.įvairiomis formomis. Mok.org.formą nusako mok.sudėtis darbo vieta ir laikas mok.veiklos ir mokyt.vadovavimo pobūdis. 16a.Rusijos brolijos pradėjo mokyti vienu metu to paties amžiaus pastovią vaikų grupę pagal sudarytą tvarkaraštį kiekvienas atskiras užsiėmimas buvo pav.pamoka o mokymo org.-klasės-pamokos sit. Šios sist.plėtotei daug nuveikė Komenskis. Iškėlė sąlygas norint tinkamai org.mokymą:nesikeičianti maždaug vienodo išsilavinimo grupė vaikų, užsiėmimo laikas, mokyt.darbas tuo pat metu su visais mok. Iškėlė visuotinę mokymo idėją ir siūlė iš karto mokyti iki 300 mokk.. mok.suskirstyti dešimtimis-kiekvienai grupei vadovautų geresnis mok. Laboratorinio mokymo forma-kiekvienas mok.gauna užduotis savaitei, mėn.mokyt.konsultuoja. Ši forma skatino savarankiškumą. Mokymo organizavimo formos1)ir pati svarbiausia-pamoka 2)užklasinė veikla (ekskursijos, būreliai, fakultatyvai, seminarai, konsultacijos) 3)užmokyklinis-gamybinis darbas (turistų stotys, mat.fizikų m-klos moksl.rūmai). pamoka-svarb.mokymo forma baigtas laiko apribotas mokymo vienetas. Pasižymi bruožais:klasę sudaro to paties amžiaus ir žinių mok. Keliami į aukšt.klasę, pam.vyksta pagal tvarkar., mok.darbui vad.mokyt., naudojami įvairūe mokymo metodai. Pamokos tipas-pam.grupavimas pagal diddaktinį tikslą. Pam.yra daug reikia jas suskirstyti. Pagr.kriterijus-didakt.tikslas. pam.:įvadinės, mišrios, naujų žinių įgijimo, įgūdžių mokėjimų formavimo, įtvirtinimo, uždavinių sprendimo, kartojimo, kontrolės. Pam.įvairovė rodo did.tikslų platumą. Mokant siekiama įvairių tikslų, mokymo tikslui pasiekti vedamos atitinkamo tipo pam. Pam.struktūra. populiariausia-mmišri pam nes padeda pasiekti įv.tikslų:supažindina su nauja medž. Formuoja įgūdžius,įtvirtina ir susumuoja mokymosi rez. Mišrios pam.struktūra. pamokos pradžia-mok.nuteikimas nagrinėti temą, tikslo iškėlimas neformalus. Naujos temos susiejimas su ankstesne. Naujos medž.suvokimas bet neperteikimas. Suvokiama trim būdais:mokyt.paaiškinant, pokalbiu, sav.darbu. įtvirtinimas-visa kas įgyta reikia įtvirtinti. Įtvirtinama kartojimu ypač svarbu einamasis kart. Kartojimo svarbi dalis įv.pratimai. namų darbų skyrimas. Mokymosi rezultatų susumavimas-kontrolė. 11.Geros pam bruožai. Steb pam analizė. Pamoka svarbiausia organizavimo forma. Pamokos pranašumas: mokymas grupėmis mok vienodo amžiaus. Pamok formą sudaro mokyt ir mok veiklos įvairovė. Mokyt pasakoja klausia mokinius. Svarbu kad nedominuotų tik mokyt veikla mok irgi turi būt aktyvūs. Svarbiausia sužadinti mok aktyvumą todėl pagrindinis metodas klausym atsakym. Pamokoje pasieksime tikslus kai mokyt aiškiai formuluoja tikslą. Prieš pamoką iškelia šiuos tikslus: *mokomuosius –įgyti žinių supažindinti *lavinamuos- suvokti išskirti prasmę išmokyti analizuoti *auklijamuos- sužadinti jausmus skiepyti ugdyti.taip pat gera pamoka kai mokyt racionaliai išnaudoja laiką. Kai pamok pagr dalyje mokomasi sunkiausios medž. Nes mok nesugeba dėmesio išlaikyti visą pamoką. Koncentruojamas mok dėmesys į tikslą ir min sugaištama laiko elgesio koregavimui. Pamokos sėkmę lemia mokyt ir mok santykiai vyrauja tarpusavio sutarimas palanki mokymosi aplinka mok nebijo mokyt. Gera pamoka kai mokyt susieja naują medž su sena garantuojamas mokymo tęstinumas.ytakos turi ir mokyt naudojama mokomoj medžiaga. Mokomoj medž turi būti paruošta iš įvaiurių šaltinių. Pamokos analizė turi būti objektyvi. Mano stebėtos pamokos buvo vedamos ne dėl pačios pamokos bet dėl mok asmenybės. Ne tik kad būtų išmokta pamoka bet kad būtų formuojami intelektiniai moksliniai sugebėjimai. Per pamokas buvo stimuliuojami interesai aktyvumas. Kiekvienos pamokos svarb elementas –praktinė mok veikla. Pamokos analizė: *pamokos tikslas *pamokos stilius * mokytojo pasirengimas *darbo organizavimas: 1kaip organizuojamas mok darbai 2darbo metod taikymas *žinių įtvirtinimas. 12. aktyvaus mokymo metodai. Grupinio mokymo formos, projektų ir kt metodai. Kiekvienas mokytojas siekia kad jo pamokos būtų įdomios padėtų mokiniams įsisamoninti mokomąją medž ugdytų jį. Kūrybiškumo ir noro daugiau sužinoti išmokti. Šiuos siekius padeda įgyvendinti aktyvaus mokymo metodai. Mokyt taikantis šiuos metod privalo turėti pakankamą teorinį pagrindą išmanyti metod įvairovę ir paskirtį. Aktyv mokym metod: *įtraukianti paskaita- mokyt turi pateikti inform taip kad mok apmąstytų temą įvairiais aspektais ir prieitų išvadą apie šios inform tinkamumą. Tai naudinga kad: 1būtų perduodama informac kurios pagrįstumą apsvarsto o ne priima kaip abstrakčią tiesą 2mok pradėt svarstyti kelis požiūrius prieš prieidami išvados. *klaus pateikimas- lengviau supranta priima ir įsimena medž. *diskusija maž grupėse. Gali būti homogeninis grupavimas- maždaug vienodų gabumų mok skirstym į tą pačią gr. Heterogeninis gr- kai kartu dirba įvairių sugebėjimų mokiniai. Istoriškai susif 3gr formos:individualios- kiekvienas mok atskirai kolektyvinės- visi kl mok grupinės-tam tikros gr. Grupinis darbas naudingas nes kiekvienas mok turi sąlygas aktyviai dalyvauti darbe. *svarbus įvykis –tai naudinga kad mok imtų mąstyti naudodamiesi savo patyrimu. Padeda mok atrasti ryšį tarp abstrakčios mokomosios medž ir jos taikymo kuris jiems yra svarbus. *minčių lietus- tai spontaniškai atliekamas pratimas mok aktyviai skatinami kurį laiką pateikti kuo daugiau idėjų. Jo tikslas- pateikti klausimo ir leisti mok siūlyti kuo daugiau idėjų. Tai naudinga tam kad būtų generuojamos idėjos ir problem sprend ugdom mok kūrybiškumas ir mąstymo įgūdžiai. *projektinis mokym- tai vienas netradicinių mokym būdų. Jam reikalingas išankstinis pasiruošimas. Padedami mok paruošia tam tikrą projektą veliau jį pristato visai gr. Projekt mokym skatina vaik kūrybiškumą mokėjimą dirbti gr atsakingum bendrav. Mok projekt sunku įvertinti todėl vertinant reikėtų atsižvelgti į idėjas pastangas rengiant proj. *mok interviu- naudinga kad mok naudotųsi keliais žmonėmis kaip mokym šaltiniais aktyviai dalyvautų įsiklausytų į kitų požiūrius. metodas. Jo rūšys taikymas. Klausimų kategorijos. Mokant reikia siekti kad mokiniai įgytų žinių įvairių veiksmų proto motorinių veiksmų. Mokinys turi kaupti patyrimą. Metodų sistemas sudaro grupės: *žodiniai (informaciniai metod) *pokalbis (klausimo –atsakymo metod) – vienas iš svarbiausių, nes moko mokinį mąstyti. Kai gerai klausia tai gerai moka. Klausimo metodo etalonu laikomas Sokrato mokymas. Klausimų strategija: Klausimų kategorija: *atminties primena informaciją idėjas faktus (apibūdinti reiškinį) *supratimo interpretuojama informac (pasakyk savais žodžiais kokią darome išvadą) *sprendimas renka transformuoja faktus duomenis (žinot a ir b kaip rasti c) *analizės sintezės kelia hipotezes klasifikuoja faktus (ką autorius norėjo pavaizduoti kūrinyje).Klausimų metodika: mokytojas pateikia klausim Kodėl kokiomis sąlygomis kaip kada paremti paaiškinti. Paklausę padarome trumpą pauzęir žvelgti į akisklausk atsakyti vardu. Klausyk ats vertink dažniausiai girk.neteisingai atsakius perfrazuok klaus paprašyk papildyti parašyk papildyti mokinį į vieną neatsakius kito neužduok. Geriau tegu mokiniai klausia vienas kito. Mastyk kodėl mokinys vengia klaus: vengiantys klaus nepasiruošę. Žodiniai metodai tai ne tik mokytojo žodis bet ir visa technologija susijusi su tuo žodžio teikimu. Informacija padeda teikti objektyvią tiesą o tiesa yra svarbiausia ir ji ateina per informacija 14.Ugdymo turinio raida, jo ypatumai. Mokymo planas, programos. Ugdymo turinys-tai yra ko, kaip, kodėl mokome yra viso ugdymo proceso širdis, įforminta programose ir planuose. Ug.tur.keičiasi atsižvelgiant į gyvenimo ir laikmečio keliamus reikalavimus. Ug.tur.kūrimą užbaigia vadovėliai. Ug.tur.pertvarko m-kloje paskelbtus mokymo principus, iškelia klausimą ko ir kaip mokome m-kloje. Reikalaujama šių principų 1)humanistiškumo: kad ug.tur.būtų skirtas žmogui t.y. atsispindėtų jo asmenybės bei amžiaus tarpsnių ypatumai, 2)demokratiškumo:paringti programas pagal sudėtingumą,3)atvirumo-paslankumo. Kad programos būtų įvairios ir lengvai papildomos4)tautiškumo-įsipareigojimas Lietuvos kultūrai. Ugdymo turinys, formos ir metodai nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į laiko dvasią, pedagogikos ir psichologijos mokslo raidos tendencijas pasaulyje, socialinius ir kultūrinius poreikius. Bendrojo ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į realias vaikų fizines bei intelektualines išgales, polinkius, interesus ugdymo turinys ir formos yra diferencijuojamos ir esant galimybėms individualizuojamos, išskiriant ug.tur.privalomąją ir pasirenkamąją dalis. Bendrojo ug.tur.programos sudaromos remiantis spiralės, linijiniu bei koncentriškumo spiralės principais. Koncentriškumo-kai mokoma kartojama.prie temų, nagrinėjamų ikimokyklinėse įstaigose, pagrindinėse klasėse grįžtama aukštesnėse klasėse tik jau kitais lygmenimis. Linijinis-tema išdėstoma ir prie jos daugiau negrįžtama. Ugdymo turinys grupuojamas į blokus:humanistinį, socialinį, estetinį, gamtos, tiksliųjų bei techninių disciplinų, kurių programos yra integruojamos, susietos glaudžiais tarpdalykiniais ryšiais (anksčiau). Nuo 1994m. programos siūlo mok.dalykus skirstyti pagal realijas. Realijos-realūs daiktai, tam tikri tikrovės aspektai. Išskiriamos šios realijos:1)žm.gyvenimo realija,2)žinios apie tas realijas dabartyje, praeityje,3)žm.gyvenimo atspindžiai ,4)įvairi veikla. Skirstymo kriterijumi laikomas žm. mokymo.tur. visada eina su metodu-tai būdas tikslui pasiekti. Keičiantis tikslams keičiasi ir mok.tur.bei metodai. Planas-tikslingas mokytojo ir mokinių veiklos numatymas, tai toks dokumentas, kuriame atsispindi mokomasis dalykas ir jam skirtas laikas. Planai yra:1)kasdieniniai(einamieji),2)semestro, trimestro(metiniai),3)teminiai. 15.Mokinių rezultatų tikrinimo ir vertinimo funkcijos, principai, metodai. Tikrinimas yra svarbus mokymo proc.etapas. Kontrolė-tai mokymo valdymas, grindžiamas tikrinimu ir vertinimu. Tik patikrinus išmokimo lygį, mokyt.gali sėkmingai organizuoti tolesnį darbą. Pagrindas yra grįžtama informacija, kuri liudija mokymosi pažangumą, dinamiką, nuosmukį. Tikslas-patikrinti mok.žinias, nustatyti pažangumo dinamiką, požiūrį į mokymą. Žinios turi atitikti programos reikalavimus:kiek realios žinios atitinka planuotoms. Istorijoje formavosi skirtingas požiūris į mokinių įvertinimą. Laisvo auklėjimo atstovai buvo prieš vertinimą, nes tai kelia baimę, kiti teigė kontrolės teisingumą. Vertinimas mokiniams parodo jų darbo sėkmę. Vertinimo sąvoka išreiškia santykį tarp to, ką mok.moka ir ką turėtų mokėti. Pažymys-viena šio santykio išraiškų. Vertinimas ir procesas ir rezultatas. Vertinimas yra labai emocinis mokytojo požymis į mok.mokymąsi. Jis gali būti išreikštas gestais, mimika, žodžiu, pagyrimu, papeikimu, nesutikimu, emociniu požiūriu ar pažymiu. Funkcijos:1)atlieka reguliuojančią f-ją, šalina žinių spragas, padeda susidaryti žinių sistemą,2)lavinamoji:mokinys stengiasi mokytis, lavina atmintį, mąsto, įvaldo įgūdžius,3)auklėjamoji:padeda sistemingai mokytis, grūdina valią. Principai:1)sistemingumo-žinios tikrinamos baigus temą, skyrių,atsižvelgiant į mokinio galimybes,2)objektyvumo-realus mok.žinių lygio nustatymas. Jo pasiekiama testais, bendrais reikalavimais,3)diferencijuotumo ir individualumo,4)įvairių apklausos metodų naudojimas. Tikrinimo rūšys:1)einamasis tikrinimas- tuoj pat įsisavinus medžiagą. Labai svarbus nes pirmomis minutėmis mok.greičiau pamiršta,2)antrinis tik.(periodinis)-įsisavinus temą, skyrių,3)baigiamasis tik.-įskaitos, egzaminai. Metodai;1)žodinė apklausa:individuali ir frontali,2)tikrinimas raštu:apklausa-viktorina, rašomieji darbai, testai,3)praktiniai tik.met.:matavimo ir apskaičiavimo darbai,bandymai, rezultatų lentelės, diagramos ir t.t.4)praktikos darbai. 16.Teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas. Mokymosi motyvai. Mokinių nepažangumo socialinės, psichologinės, pedag priežastys. Teigiama pažiūra į mokymąsi-tai mokslo žinių reikšmės supratimas, interesas žinioms ir aktyvi veikla siekiant jas įgyti. Tai mokinio santykis su mokomais dalykais, kuris susiformuoja individualios patirties pagrindu ir atsispindi mokymo motyvuose, emocijose, valios išraiškoje. Mokinio santykis su mokomais dalykais yra pasirenkamojo pobūdžio;vieni dalykai pamėgstami labiau, o kiti mažiau. Pažiūra į mok.yr trejopa:-teigiama-indeferentiška-neigiama. Pedagogo tikslas-formuoti teigiamą paž.kad mok.geriau mokytųsi. Parodyti dsalyko reikšmingumą, grožį, naudingumą. Labai svarbu vaiką sudominti. Mokinio pastangas mokytis lemia teigiami emociniai išgyvenimai,o jie galimi tik gerai organizuotoje pamokoje. Tačiau ne visų mok.pažiūra teigiama todėl atsiranda sunkumų:-mok.nesupranta mokymosi reikšmės, -mokytojas privalo nuolat argumentuoti, kodėl reikia mokytis. Kodėl nenori mokytis (indeferentiškos priežastys)-tai socialinės priež.1)mok.yra iš skirtingų šeimų,2)mok.nevienodų gabumų ir galimybių,3)mok.nepakankamai mylimi, globojami šeimoje. Vaiko asmenybė bręsta tokiu mastu, kokiu jis mylimas, vertinamas šeimoje. Esminės soc.priežastys slypi šeimoje, o kitos glūdi mokykloje. 4)nepakankamai organizuotas ped.procesas,5)trūksta priemonių,6)mokinių ir mokyt.santykiai. Psichologinės o kartu ir fiziologinės priežastys:mok.nevienodų gabumų; skirtinga atmintis, dėmesys, pastabumas, emocinės valios sferos sutrikimai, nepakankama sveikata. Pedagoginės pr.: 1)žinių spragos,2)nepatraukliai organizuojama pamoka,3)pamokų nelankymas,4)mokymo individualizavimosi difrencijavimo stoka,5)mokymosi epizodiškumas. Viena iš labai svarbių priežasčių -motyvų nebuvimas. Motyvai-mokymosi paskatos atsako į klausimą kodėl aš turiu mokytis?, suteikia prasmę mokymuisi. Rūšys:1)smalsumo, žingeidumo, mokinys nori pažinti pasaulį, sužinoti tiesą. M-kla turi išsaugoti tą žingeidumą.2)sėkmės, pasisekimo mot.mok.mokosi, nori mok.kai jam sekasi. Mokyti taip, kad pasiektų sėkmę, išvengtų nepasitenkinimo,3)pareigos motyvas. Mok.bręstant turi augti ir pareigos jausmas,4)mokinio statuso mot. Statusas-pripažinimasgrupėje,autoritetas,5)priklausymas grupei, bendruomenei. Stengtis, kad norą bendrauti pervestų į norą mokytis.6)ateities mot.mokinys žino, kad mokydamasis kuria savo ateitį,7)prievartos mot.-tėvų spaudimas 17.Papildomas ugdymas, jo uždaviniai, organizavimas. Mokydamasis nuosekliojo švietimo sistemos įstaigose moksl.gali papildomai plėtoti savo gabumus tenkinti pažintinius interesus ar saviraiškos poreikį. Todėl ir buvo papildomas ugdymas kaip ugdymo forma įteisintas LR švietimo įstatymu. Pap.ug.tikslus ir uždavinius nusakė Lietuvos švietimo koncepcija: plėtoti gabumus, tenkinti pažintinius interesus ir saviraiškos poreikius.trys pap.ug.būdai :formalus(nuoseklaus pap.ug.institucijos-muzikos dailės techn.m-klos) neformalus nenuoseklaus pap.ug.institucijos-būreliai studijos klubai draugijos) ir informalus (muziejai spauda distancinis mokymas). Pap.ug.vykdomas ir visose nuoseklaus ugdymo įstaigose. Šiai veiklai skirtą laiką reglamentuoja m-klų ugdymo planai. O turinį ir formas renkasi kuria pačios m-klos pagal savo galimybes ir vaikų poreikius. Modeliuojamos šios pap.ug.kryptys: demokratijos ir pilietinės kompetencijos ugdymas, saviraiška, polinkių plėtotė gabumų talento ugdymas gebėjimų plėtotė socializacija vaikų ir jaunimo užimtumas. Pabrėžiama altruistinė veikla neįgalių vaikų integracija lygių galimybių principas. Yra ir naujų pap.ug.institucijų-neakivaizdinių dalykinių m-klų. Kai kurias pap.ug.f-jas atlieka vaikų ir jaunimo organizacijos, kuriasi nevalstybinės pap.ug.institucijos. Pap.ug.-visa mok.veikla organizuojama mokyt.ir moks.organizacijų ne pagrindinių mokomųjų užsiėmimų metu. Tai moksl.veikla organizuojama specialių lavinimo bei auklėjimo įst.ir visuomeninių org.kurios veikia neprikl.nuo m-klo tačiau derina savo veiklą su ja. pap.ugd.padeda moksl.taikyti įgytas žinias praktikoje gerina mokymąsi skatina žingeidumą. pap.ugd.paskirtis-mokyti lavinti ir auklėti moksl.tokiais metodais ir priemonėmis kurių negalima ar netikslu naudoti m-kloje. pap.ugd.organizuojamas atsižvelgiant I moksl.interesus todėl jis neprivalomas ir remiasi savanoriškumo principu. Jo turinys griežtai neapibr.programomis ir laiko rėmais. Čia galima daugiau atsižv.į pačių moksl.interesus ir norus plačiau ar siauriau analizuoti atskiras temas uždavinius pagal moksl.pageidavimus. pap.ugd.-jungiamoji grandis tarp m-klos ir gyvenimo. Šiai veiklai būdingas dinamiškumas. Ugd.organizuojamas su įv.amžiaus moksl.pagal jų norus polinkius ir sugebėjimus todėl org.yra įvairus savo metodika priemonėmis suvienija kolektyvą ir sudaro naujus kol. pap.ugd.būdingas bruožas-masiškumas. Nors neprivalomas bet m-kla turi siekti kad kuo daugiau moksl.būtų pap.ugdomi. dar būdinga nuoseklumas bei vientisumas kad nebūtų šuolių didelės įtampos ar atoslūgių ir nenutolta nuo m-klos darbo turinio ir uždavinių. Uždaviniai 1)mokomieji-lavinamieji-m-kloje įgytų žinių mokėjimų įgūdžių įtvirtinimas plėtimas moksl.akiračio gilinimas bendrojo išsilavinimo lygio kėlimas individualių polinkių sugebėjimų atskleidimas kūrybiškumo tobulinimas formuojant visapusišką asmenybę 2)auklėjamieji-auklėti dorovines savybes kurios atitinka visuomenės gyvenimo normas organizuoti kultūringą veiklą formuoti visuomeninį aktyvumą. 18.Tautinis auklėjimas teoriniame ir istoriniame kontekste. A.Maceina apie tautinį auklėjimą. Ugdymas visados buvo tautiškas bet ne visada tautinis. Tautos kūrė ugdymo sistemą bet ilgus amžius jose nebuvo taut.aukl. Tautų išsiskyrimas iš žmonijos ir tautinės sąmonės atbudimas yra būtinos taut.aukl. prielaidos. Dėl to taut.aukl.nežinojo nei senovė nei viduramž. Senovėje auklėjama kastai arba valstybei. Vidur.-draugijai ar bažnyčiai. Renesansas tautinių ypatybių irgi mažai tepaisė. Sąmoningas taut.aukl.prasidėjo tik romantikos metu. Romantika buvo savotiška gyvenimo filosofija ji ypatingai pabrėžė tautą ir tėvynę abi josios reikšmę žm.gyvenimui. romantika pirmoji suprato kad tauta yra ne tik skirtinga nuo kitų bet ir vertinga pati. Tautos sąvoka tapo vertybės sąvoka. Tai buvo naujas dalykas padėjęs pamatus taut.aukl.nes ugdyti galima tai kas vertinga.romantiškąjį tautos teigimą užstelbė valstybės įsigalėjimas. XIX a. II pusėje politinis momentas žymiai persvėrė tautinį. Didžiosios valstybės nepaisė mažų tautų. Vietoj taut.aukl.atsirado valstybinis. Pokariniais metais tautinių elementų atbudimas pasirodė visuose kraštuose. Du savotiški tautiniai sąjūdžiai charakterizuoja šį laikotarpį: italų fašizmas ir vokiečių nacionalsocializmas. Italų faš.net švietimo ministerija pavadinta Tautinio aukl.minist. Fašizmas vykdo taut.aukl.ir m-kloje ir už jos o nacional.ypač vertina užm-klinį. Tautinis mūsų laikų sąjūdis yra protestas prieš liberalizmą ir racionalizmą. Liberalizmas gyvenimo centru padarė individą tautinis sąj.stato bendruomenę. Racional.pasitikėjo ir vertino žm.protą taut.sąj.kelia neregimą bet ryškiai jaučiamą vieno žm.ryšį su kitu tarpasmeninę ne tik jusmų bet ir norų ir idėjų difuziją. Taut.sąj.grąžina į organišką ryšį su žm.ir į jį žiūti kaip į visumą ne tik pačiame savyje bet ir santykiuose su bendruomene. Žm.suvokiamas kaip narys. Šis žm.pobūdis ir apsprendžia taut.aukl.esmę. Taut.aukl.-aukl.tautos dvasia kuri reiškiasi kalboje papročiuose istorijoje. Tai toks procesas kai skiepijama meilė tautai tautiškumui. Svarbu žm.rengti ne apskritai gyvenimui, o tautos gyvenimui. Idėja:ugdyti meilę tam kas vaiką supa. Tas kuris nemyli savo artimo negalės pamilti visumos. Tautiškumo principas.:mokinio santykis su kalba. Žm.yra toks kaip kalba. Su gimt.kalba turi būti jungiamas tautosakos ir literatūros mokslas architektūra skulptūra. Tautiškumas-santykis su tėviške su ta aplinka kurioje gyvena su tradicijomis papročiais. Taut.aukl.didelę reikšmę turi savo tautos praeities ir dabarties pažinimas. Centrinė taut.aukl.dalis patriotinis aukl.(jo tikslas patriotizmas). Gerai suprastas patr.reikalauja mylėti savo tautą todėl kad ji sava ir niekuo kituo nepakeičiama bet tai nereiškia jog reikia negerbti kitų tautų. Naujoms kartoms turi būti 1)išugdomi tautinis atsparumas kultūrinis pagrindas sugebėjimas visuomeniškai sugyventi su mažumomis 2)kultūrinis parengimas 3)ydų ir silpnybių šalinimas iš mūsų tautos. A.Maceina: taut.aukl.nėra dalykas o principas kurio prisotinti kiti dalykai. Taut.aukl.ugdo žm.tai kas yra tautiška kas jį padaro tautiečiu. Taut.aukl.atrama yra tautinis gyvenimas šalia žmogaus. Taut.aukl.nėra tik tautos ugdymas jis yra ir ugdymas tautai. Tauta kuri ugdoma yra tautinė tikrovė. Tauta kuriai ugdoma yra tautinis idealas. Taut.aukl.veiksniai:šeima m-kla valstybė bažnyčia. Atsitiktiniai veiksniai aplinka organizacijos. 19.Svarbiausios Lietuvos švietimo reformos kryptys, tikslai, principai. Profilinis mokymas. Valstybingumo atkūrimas atvėrė naujas tautos siekius atitinkančias Lietuvos socialinės kultūrinės ekonominės bei politinės raidos perspektyvas. Svarb.švietimo reformos kryptys yra šios1)švietimo reformą grindžiančių konceptualių ir juridinių dokumentų kūrimas 2)švietimo prieinamumo ir visuotinumo garantavimas, socialinių ir pedagoginių vaikų ugdymosi sąlygų sudarymas (visų soc.sluoksnių asmenims pagal jų sugebėjimus įgyti profesiją ir aukštąjį išsilavinimą suaugusiems įgyti išsilavinimą tautinių maž.švietimas lietuvių gyv.užsieny švietimas imigrantų ligonių karių kalinių romų švietimas) 3)kultūrinis brandos ugdymas (ugdymo turinio materialus aprūpinimas mokslinis metodinis aprūpinimas pedagogų rengimo kaita) 4)švietimo pastangos kurti visuomenę bendruomenišką ir 5)trečiojo tūkstantmečio lūkesčiai. Pagrindinis šviet.ref.tikslas-laiduoti kuo visapusiškesnę žm.fizinių, psichinių ir dvasinių galių plėtotę sudaryti sąlygas atsiskleisti jo individualybei per saviauklą tobulėti ugdyti savo atsakomybę įsipareigojusią gimtajai kultūrai ir bendražmogiškoms vertybėms. Demokratinei valstybei ugdyti kompetetingą žmogų. Garantuoti švietimo visuotinumo principą, užtikrinti lygias pradines galimybes mokytis. Ugdyti visų socialinių sluoksnių kultūrinę brandą. Remti pastangas ir projektus, kuriančius ne individualistinę, o bendruomenišką visuomenę.(ugdyti žmogų demokratijai, ugdyti Lietuvos valstybės pilietį, brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę.) Mūsų šalies ateities vizija- moderni Lietuvos tauta, atvira visuomenė, demokratinė valstybė. Iškeltajai vizijai atsiliepė principai: humaniškumo: asmuo- neprilygstama vertybė, gebanti laisvai pasirinkti ir už savo pasirinkimą atsakyti. 2)demokratiškumo- įsisąmoninamos demokratijos vertybės ir jomis grindžiamas gyvenimas, kuriami demokratiniai santykiai ir jų laikomasi, dora pripažįstama demokratijos pagrindu, švietimas visuotinai prieinamas 3) nacionalumas- švietimas įsipareigoja Lietuvos kultūrai, rūpinasi saugoti jos tapatumą ir istorinį tęstinumą 4) atsinaujinimas- švietimas atviras kaitai, tačiau priima kritiškai, išlieka universalios dorovės normos ir nacionalumo branduolys. Profiliavimas. Profiliuojant ugdymą, siekiama padėti mokiniams: a) pasirinkti tinkamiausią, savo polinkius ir gabumus atliepiantį ugdymosi kelią bei juo kryptingai ir nuosekliai eiti; b) stiprinti mokymosi motyvaciją, išvengti galimų mokymosi nesėkmių; c) įgyti papildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teorinį akiratį ir praktinę patirtį; d) susidaryti pagrįstą nuomonę dėl savo tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, apgalvotai rinktis būsimą profesiją; e) tinkamai pasiruošti tolesnėms studijoms (mokymuisi); f) susidaryti racionalų bei realų mokymosi krūvį. Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje klostosi keturi ugdymo profiliai: humanitarinis, realinis, technologinis, meninis. Kiekvienas profilis priklausomai nuo savo specifikos gali turėti siauresnių pakraipų:a) humanitarinis:b) realinis: c) technologinis:d) meninis. Profilinis mokymas kritikuojamas nes rengs menkai raštingus menko išsilavinimo mokinius. 20.Mokykla-socialinio ugdymo institucija. Mokyk tikslai, funkcijos. Ugdymo planas. m-kla turi pasėti asmeniui atsiskleisti socialinėje ir kultūrinėje erdvėje brandinti ugdytinio savimonę ir nuostatą kad jis yra ne vien gimtosios kultūros vartotojas bet ir jos kūrėjas atsakingas už jos raidą ir identiteto išsaugojimą. M-kla kuriama kaip šeimai ir visuomenei atviras kultūros židinys. Svarbiausi m-klos tikslai:padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą, -ugdyti kritiškai mąstantį žm.,gebantį svarstyti esminius žm.egzistencijos klausimus atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti, -ugdyti asmenį pasirengusį profesinei veiklai pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti, -brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę. Pagrindinių ugdymo tikslų siekiama humanizuojant bei demokratizuojant visą švietimo sistemos darbą. Kiekviena švietimo institucija kuria savitą raidos viziją kurią plėtoja m-klos bendruomenė. M-kla kuria sukonkretintą ugdymo planą atliepiantį vietos bendruomenės ir moksleivių reikmes bei interesus renka tinkamo ugdymo metodus mokomąją medžiagą rengia pritaikytus savo poreikiams mokymo planų variantus plečia mokinių galimybes įgyti bendrąjį išsilavinimą bei aukštesnėse klasėse rinktis mokymosi pakraipą kuri atitinka mok.individualius polinkius bei gabumus ir darbinės veiklos perspektyvas. Lietuvos bendr.lav.m-kla-savarankiška demokratiškai organizuota humanizmo principais ir bendrosiomis žm.vertybėmis savo gyv.grindžianti išsikeltų ugdymo tikslų siekianti mok.jų tėvų ir mokyt.bendruomenė. m-kla-ugdymo inst. Tačiau visais laikais m-klos veiklos pagr.buvo mokymas mokymo proceso org.siekiant kuo efektyviau ugdyti jaunąją kartą mokymu. Laikui bėgant m-klai keliami vis didesni uždaviniai ir reikalavimai nes plėtojantis kultūrai iš mok.reikalaujama perimti sparčiai gausėjančią vis sudėtingesnę inf.rengti jaunąją kartą gyvenimui ir darbui vis sudėtingesnėmis visuomenės gyv.sąlygomis. ugdo ne vien pamokose perteikiamas ugdymo turinys bet visas m-klos gyv.:jos klimatas kurį sudaro m-klos bendruomenės narių santykių įvairovė mokyt.etosas santykiai su visuomene pats m-klos darbo org.funkcionali m-klos erdvė ugdymo būdai ir metodai. Taigi m-klos f)jos:lavinti protą, ugdyti moralę, ruošti aukštąjai m-klai. M-klos sąlygos:fizinės (aplinka įrengimai) socialinės bendravimo galimybės) visuomeninės (santykiai su visuomene). 21. Auklėjimas- vertybių ugdymas. Auklėjimo specifika ir veiksniai. Mokymo ir auklėjimo vienovė. Kad auklėjimas (Au) būtinas nurodo žmogaus prigimtis. Au pirmiausia pagalba pasireiškianti globa maitinimu priežiūra kad vaikas išliktų gyvas tvirtėtų jų sąntykis su aplinka. Ž gimsta atsinešd vidinių duomenų kuriuose glėdi būsimos saviraiškos pradmenys: temperam gasbum kalbos emocijų. Šių pradmenų išsiskleidimas priklauso nuo vaik aktyvios sąveikos su žmonių ir daikt aplinkų. Bet kaip su ja sąveikauti nežino. Štai čia ir būt au. Ž santykiai su aplinka atsiranda iš jo aktyv ir spontan prigimties. Aplink per pojūčius veikia jo psichik gebančia aplinkos poveikius priimti vertinyi ir į juos atsakyti. Psich išgyvenimai ir jų sukelti veiksmai valdomi bei reguliuojami dar kitos jėgos ne vien poreikų kylančių iš jausm. Ši jėga –intelektas. Jo galia priimti sprend vienaip ar kitaip veikti rinktis. Pasirink įmanomas jei turimas kriterijus pagal kurį matuojam pasirinkimo vertingumas. Vertybė kyla iš ž patirties atsirandanč dėl jo nuolatinės sąveikos su ž ir daiktų aplinka. Joje pažįstama kas vertinga ir kas nevertinga. Ne vie asmeninė patirtis lemia vertybes. Jų daug teikia žmonija mokslo meno veikėjai. Veryb nuolat kinta. Vertyb- tai prioriteto teikimas tam tikram gyvenimo būdui dvasiniams ir medž objektams. Vertybė: *tikslai *susijusi su jausmais * įsitikinimais (pažiūros) *interesai *mokslo aktyvumas (elgesiu). Vertyb ugdymas apima mokinio aktyvumą. Jausmai ir įsitikinimai pasireiškia poelgiais. Elgesys- normų laikymasis. Norma- laikymasis norimo elgesioformos. Mokinys elgiasi pagal savo vertyb. Vertyb rūšys lab įvairios skirstomos: 1universalios (gyvybė gėris grož) 2socialinės (darbo) 3kultūrinės (kūryba menas) 4dorinės- estetinės. Au- pagalba ir vadovav ž santykiauti su aplinka pagal verting kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertyb. Au specifika išryškėja su mokymu ir lavinimu. Jos bruožas- au daugiaveikliškumas. Veiksniai: *šeima *gyv vieta *mokykl pedagogai *draugai bendraamž *komunikacijos * stichinė aplinka. Au proces mokinio samen veikia kita asmenyb. Au vyksta kito ž kūrime. Ypating įtaką daro mokyt asmen. Draug draug –vertybė. Geriausiai patars bendraamž. Nustatyta tendencija kad draugų reikšmė vaik brętant didėja. Tai keičia pegagog strategiją. Pedagog turi veikti per draugus. Komunikac patrauklum lemia informac gausumas ir pateikimo forma. Komunikac priemonės labiausiai žeidžia ž. 22. Auklėjimo principai Principai (P)- tam tikros idėjos ir taisykl kurios nusako aukl logiką nuoseklumą. Idėja tam tikra pažinimo forma. P ir idėj suformuotos tam tikro patyrim. Auk nukreiptas į elgesio ugdymą elgesio negali būti be taisykl. P nusak ką galima ir ko negalima daryti. Vienas svarb *humanizmo- vaik kaip asmenyb jo vertyb interesų pažinimas teisė į soc saugumą. Auklėjant reikia sudaryt sąlygas mokin interesams troškimams plėtoti. Kokiu mastu mokykl padeda realizuot mok jo sugebėjim tokiu mastu ji humaniška.kiekvien mok turi teisę būti gerbiamas ir mylimas. *tautinio ugd taut auklėj – auklėj tautos dvasia kuri reiškiama kalboje papročiuose istorijoje. Tai toks procesas kai skiepijama meilė tautai tautiškumui. Svarbu ž rengti tautos gyvenimui. Kas nemyli artimo tas negali pamilti visumos. Tautišk princ- mok santykis su kalba ž yra toks kaip kalba. Kalba parodo kuo domisi sąmoningumo lygį. Tautiškumas- santykis su tėviške su ta aplinka kurioje gyvena. Sąntykis su tradicijomis papročiais tautine individalyb kiekviena tauta individuali. Skatinimas ugdyti tautą nereiškia kad reikia negerbti kaimyn tautų. *mokinio aukl bendruomenine dvasia vaik negali bręsti izoliuotas nuo draugų aplinkos. Jis turi prisitvir prie tam tikros bendruomenės. Sąveika turi vykti. Autoritarinėje pedagog ž santykiauose buvo pabrėž vieno asmens vaidmuo- dominavimas. Demokratinėje mokykl neturi būti sienos tarp mokyt ir mok. Vienija: tikslas santykiai nuomonė. Bendraujant keičiamasi informac žiniomis. Ugdoma asmen- svarbiausias išsiauklėjimo kriterijus. Bendruom įtaka lab didelė. *saviraiškos savir- tai asmen gebėjimų relizav veikloje elgesyje. Su saviraiška atsiskleidž individualybė. *auklėjimo ryšio su gyven p mokinys yra įvairiapusiškai susietas su aplinka. Auklėj gyvenimo dalis. Auklėjimas apima visas sritis. Reikia auklėt mok teig pvz mokyti pastebėti kitų geras savybes. *atsižvelgimo į mok amžių p amžius turi didžiulę reikšm auklėjant. Mok reikia auklėti ne apskritai o amžių atitinkančia veikla. *Vaik asmenyb pažinimo pirmumo prieš aukl p 1pažinti paskui auklėti 2pažįstant auklėt auklėj pažint. Įvairūs autoriai išskir skirting aukl princ. Aukl pr veikia asmen kai jų laikomasi. Pagal Jovaišą: *tikslingumo *pastabumo ir atjautos *saugois *veiksmingumo *individualizmo *kūribingumpo *prasmingumo *pažangos. 23. Dorinis auklėjimas- ugdymo pagrindas. Dorinių vertyb ugdymo psich –pedagog pagrindai. Dorin aukl –ugdymo pagrind. – gėrio nuo blog skyrimo proces. Jis apima visą vientisą asmen formavimo proces. Dora prasiskverb į įvairius ž tarpusavio santykius. Dor aukl yra jausm pažiūrų dor įsitikinimų elgesio įpročių ir idealų formavimas. Jų pagrindu form mokinio dorovinės savyb –charakter. Charakter dorines savybes nusako mok pastov elgesys. Dor aukl –dorinių savyb skiepijimas. Aukl teor teigiama: mokinio svarb dor savyb yra: *teisingumas *sąžining *darbštum *pareigingum *atsakomybė. Doriniai jausm. Jausm- tai mok reakc į aplink poveikius. Yra malonūs ir nemalon. Pozityv ir negatyv jausmai. Pagal turinį: pareigos atsakomyb patriotizm jausm. Auklėj tikslas sužadinti pozityv jausm. Stengtis kad mok išvengtų negatyv jausm. Pažiūros –tai mok santykis su aplinka tos aplinkos vertinimas. Ir auklėjimo srityje pažiūros yra pagrystos tikrovės pažinimu žiniomis. Aukštesn pažiūrų pakopa –įsitikinimai tai tvirtas tikėjimas savo pažiūromis. Įsitik sudaro vertyb pagrindą. Dorines vertyb lemia pasirinkimas ir apsisprendimas. Vertybės: gyvybė tiesa teisingumas nuosavyb įsitikinimai. Sudaro pasaulėžiūros pagrindą. O pasaulėž daro įtaką vaiko elgesiui. Elgesio įpročiai. Lyginam su įgūdžiais mokymo procese. Įgūdž sąvoka dažniaus vartojama auklėjimo procese. Įgūdž tai motoriniai judesiai. Auklėj teor vartotina sąvoka įpročiai kurie bresta per jausmus. Įproč pagrind mandagumo įpročiai. Jie pagrįsti pagarbos kitam ž jausmais. Elgesio su gamta gyvūnija bendravimo su ž įpročiai. Auklėj tikslas formuoti pastov įpročius. Dor aukl apima dor idealus. Ideal- elgesio etalonas pvz orientyras kuriuo seka mokinys. Dor sėkming kai mok susiform idealą. Šalkiauskio dor auklėj tikslai: *charakterio savyb *jautrios valios *būti laimingu. Visus apima: žmogus yra laiming jei jis elgiasi doroviškai. Dorinio auklėjimo principai: *teisingumo tiesos (sarbu ir apsisprendimas asmenyb ugdymas valios stiprumas) tiesos rūšys: gamtos dievo ž santykių doros grožio visuomen. *sąžinės (vidinis veiksnys gebantis kontroliuot ž siekiant gėrio) ji formuojasi savimonės pagrindu kuri yra aukštesnė savimonės pakopa. *garbės (ž vertingumo, savo vertės suvokimas) išor ir vidinė sąžinė. Mok išmoksta gerbti ir vertinti save. *savigarbos (mok turi gerbt save ) * pareigos (atsakomybės) įsisąmoninta priedermė sau šeimai mokykl tautai. Tai vidin įsipareigojimas. Komensk “ž turi būti rengiamas kitų gerovei”. Bręstant mok turi stiprėt pareigos jausm. Princip veikia mok ne tada kai mes juos skelbiam o kai taikome gyvenime. Auklėj šaltiniai: *tikslų susij su dor aukl kėlimas *mokym turinio panaudoj *pamokos organizacija (temą sieti su realiu gyven) Dorinio ugdym program: integruoj į įvairius mokomuosius dalyk arba atskirai vedamos dor auklėj pamok. Dor auklėj program turin sudaro: *ž santykis su gamta pagarba įvairioms gyvybės formoms. (ž gyv aug) *rūpinimasis gyvūn ir aug priežiūra *pagarba ž. 24. Mok saviugda. Savimonė Pedagog vadovavimas saviugdai. Saviaukla yra sudėt auklėj dalis. Tai spec organizuota tikslinga ilgalaikė individo veikla skirta tobulinti savo asmenyb. Saviaukla –savo teigiamų savyb ugdymas. Pagrind sąlyga- saviauklos poreikis atsirand kartu su savimon pabudimu vaik sąveikaujant su ž ir daktų aplinka. Jau ankstyv vaikyst individ išskiria save iš santykių su kitais ima savarankišk veikti. Tėv vėliau auklėt ir mokyt kreipia jo dėm į save. Savimonė –savojo aš pažinim ir vertin įrankis bet netik. Gyven savimon reikšm yra ta kad ji duoda kryptį saviraiškai konkreč situac. Tau tarpu “As” subjektas –visokio aktyv galutin vertin šaltinis ir konkret veikėjas. Savimonė susiformuoja veikloje ir santykiuose su aplinka. Veikdamas ir santykiaud ž atlieka konkreč soc rolę šioji ir formuoja savimonę. Gali būti kelios savimonės kelios savęs pažinim sistem. Tuo tarpu As subjektas visose rolėse išliek taspats. Visose situac atpažįsta save nors atlieka skirting rolę kuriai vadov skirting savimonė. As yra amžinoji nekintanti mano esmė. Skirting aplinkose gali būti vis kitoks bet visad As išlieka. Saviauklos rūšys: 1neįsisamoninta (nesamoning savęs tapatinimas.) 2įsisamoninta: *situacinė (savikontrol elg korekc) *programinė (savivalda kaip program savireguliac.):

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!