Ugdymo tikslas istoriniu požiūriu

• Ugdymas, atsižvelgiant į žodžio reikšmę, turėtų būti suprantamas kaip asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdymas – kryptingas, permanentinis, t.y. trunkantis visą gyvenimą, procesas (Jakavičius, 1998).
• Enciklopediniam edukologijos žodyne ugdymas apibūdinamas kaip bendriausia pedagogikos kategorija, apimanti auginimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą, formavimą, o ugdymo tikslas – galutinis rezultatas, atspindintis kultūrinius poreikius ir idealus fomuojant asmenybę.
• Pagrindinis pirmykščio ugdymo bruožas buvo jo asimiliatyvinis pobūdis. Ugdymas vyko savaimingo pasisavinimo ir sąmoningumo veikimo būdu, o svarbiausia priemone buvo pavyzdys. Jaunieji pamėgdžiodami išmokdavo visko, ką mokėjo suaugusieji. Sąmoningo ugdomojo veikimo pagrindinė priemonė – iniciacijos. Iniciacijų paskirtis buvo trejopa: teorinė – perteikianti gyvenimo išmintį (pamokymai, dorovinės normos bei taisyklės, religijos prasmė). Praktinė – įsakymais ir paliepimais mokant reikalingų darbų, tarp jų – susijusių ir su giminės pratęsimu; asketinė – verčia ištverti tam tikrus bandymus, kam būtina tvirta valia, kantrybė ir kitos tvirtumo bei savitvardos ypatybės. Pirmykščiu ugdymu buvo siekiama parengti jaunąją kartą išlikti ir būti gerais gentainiais.
• Vėlesniais laikais ugdymo paskirties samprata kito. Pirmojo tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje Indijoje paplitęs religinis Budos mokymas kėlė tokį ugdymo tikslą: suformuoti tobulą žmogų.
• Antikoje ugdymo paskirtis buvo aiškinama dvejopai: Spartoje siekta išugdyti fiziškai sveikus žmones (nesveiki naujagimiai buvo net žudomi), gerus karius; Atėnuose – harmoningai išsivysčiusias asmenybes. Atėnų mąstytojo Aristotelio aiškinimu, žmogų sudaro kūnas ir siela, kurie egzistuoja neatskiriamai – kaip materija ir forma. Pasak jo, yra trys sielos dalys: augalinė (minta ir dauginasi), gyvūninė (be augalinių savybių, turi ir pojūčių bei norų) ir protingoji (dar ir mąsto). Tris sielos dalis, mano Aristotelis, turi atitikti trejopas ugdymas – fizinis, dorinis ir protinis.
• Viduramžiais ugdant kilmingą vyrą siekta 7 riterio dorybių. Reikėjo mokėti: 1) joti; 2) plaukti; 3) naudotis ietimi, kalaviju, skydu; 4) fechtuotis; 5) medžioti; 6) lošti šachmatais; 7) kurti eiles ir jas dainuoti . Krikščionybė aukštino asketo, t.y. žmogaus, kuris...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!