Ugdymo institucijų pertvarka

Kiekvieno žmogaus gyvenimas ir ugdymas labai glaudžiai susiję, mat nuo pastarojo iš esmės priklauso gyvenimo pilnatvė.
Kaitą numatė tiek vidiniai (paveldėtos spragos, vienpusiškas, scientistinis ugdymo turinio pobūdis, atotrūkis nuo praktikos, unifikacija, kaitos atmetimas), tiek ir sociokultūriniai (politinės raidos gairės, socialinės politikos tikslai, ekonominio vystymosi perspektyvos, kultūros plėtotės linkmės) švietimo plėtotės veiksniai.
Anksčiau nebuvo daug galimybių saviraiškai, savirealizacijai, asmeniniam tobulėjimui, tačiau dabartinėje visuomenėje turime daug būdų, kaip atsiskleisti, atrasti save, ugdyti ir žengti žingsnį gera linkme.
Kiekvieno žmogaus gyvenimas ir ugdymas labai glaudžiai susiję, mat nuo pastarojo iš esmės priklauso gyvenimo pilnatvė. Antra vertus, bendra socialinė ir kultūrinė tautos gyvenimo padėtis lemia ugdymo pobūdį, jį keičia. Lietuvos ugdytojams iškilo dilema, ar toliau remtis klasikinėmis ugdymo koncepcijomis, ar priimti ir realizuoti naująsias ugdymo idėjas, mat jas ilgą laiką lėmė realizmo, neotomizmo (tarpukariu) ar materializmo (sovietmečiu) koncepcijos. Be to, klasikinės paradigmos vyravimą lemia ir mokslų atstovų nuogąstavimas, kad atsisakius bendrojo lavinimo akademinio kryptingumo, susilpnės aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas. Būtent šie veiksniai – pedagoginis konservatyvumas ir ugdymo turinio akademiškumas – lemia tvirtą klasikinės ugdymo paradigmos poziciją Lietuvos švietime. Atkūrus Nepriklausomybę tapo palanku sudaryti visas sąlygas žmogui pasiekti naują laiką atitinkantį išsilavinimą ir išsiugdyti atitinkamus gebėjimus bei dorinius pagrindus, kad pajėgtume tapti ne tik lygiateisiu, bet ir lygiaverčiu Europos tautų nariu. „Perestroikos“ metais prasidėjęs Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdis subrandino ir švietimo pertvarkos, grindžiamos poreikiu, siekius. Apie pasiryžimą plėtoti krašto švietimą savita, skirtinga nei SSRS, linkme Lietuvos pedagogai viešai pareiškė 1988 m. gruodžio mėnesį Maskvoje vykusiame sąjungos švietimo darbuotojų suvažiavime. Nors pirmasis, oficialus, Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcijos (vėliau pavadintos Tautinės mokyklos koncepcija), modeliuojančios savarankišką respublikos švietimo sistemą, projekto pristatymas įvyko 1988 m. lapkričio 17 d. (Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto Bendrojo lavinimo mokyklos pertvarkos laboratorija projektą pateikė svarstyti minėto instituto Mokslo tarybai, pritarančiai šiam projektui). Apibendrinant švietimo ir ugdymo Lietuvoje sistemų ir idėjų kaitą, pastebėta, kad valstybės atkūrimo pradžioje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!