Ugdymas. Ugdymo pažinimas

visiškai nedaro įtakos savo mokinių gyvenimui.
Ugdymo terminą lietuvių pedagoginėje terminijoje pradėjo vartoti prof. S.Šalkauskis. Ugdymas – bendriausia pedagogikos kategorija, apimanti auginimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą, formavimą. Tai labai sudėtingas, daugiaaspektis ir giluminis procesas. Jo esmę daugelis tyrinėtojų aiškina skirtingai, kadangi laikomasi ne tų pačių filosofinių, psichologinių, sociokultūrinių koncepcijų. Vieni autoriai akcentuoja ugdytojo veiklą, vienakryptį veikimą ugdytinio, kiti – dvikryptį veikimą. Todėl ugdymas nagrinėjamas įvairiais aspektais, kaip sąveika, kaip bendravimas, kaip santykiavimas, kaip veikla, kaip valdymas ir pan. Visi požiūriai į ugdymą, nors skirtingi, iš esmės teisingi, nes atspindi ugdymo tikrovę. Įvairios filosofijos kryptys ieško ugdymo esmės jo prasmėje. Tai yra ugdymo filosofijos interesų sritis.
Įvairios filosofijos kryptys ieško ugdymo esmės jo prasmėje. Kam jis tarnauja, kokia jo pakirtis žmonių gyvenime? Pragmatistams ugdymas yra individo pritaikymas prie praktinių gyvenimo poreikių. Egzistencialistai , humanistinės pedagogikos atstovai prasmę mato pagalboje, kurią pedagogas ar tėvai gali teikti vaiko ar jaunuolio saviugdai. Neotomizmas ugdymo prasmę įžvelgia aktyvaus individo relingingumo kūryboje. Šie pavyzdžiai rodo, kad ugdymo proceso turinys laikomas svarbiausia problema.2
Ugdymo procesas yra sudėtinga savavaldė sistema, kurios pagrindas – ugdomoji sąveika. Toks idealizuotas pažinimo objektas yra mokslinio mąstymo produktas ir kartu ugdymo realybės pažinimo bei tobulinimo instrumentas. Principinė jo ypatybė, palyginti su daugeliu kitų mokslų, yra holistinis pobūdis. Technikos, žemės ūkio ir kiti taikomieji mokslai gali kurti tarpusavyje nepriklausomas dalinių objektų teorijas: teorinis pliuralizmas yra skiriamasis jų bruožas. Ugdymo procesas praktiškai yra neskaidomas; abstrahavimu galima išskirti vienus ar kitus jo komponentus, leistinus juos tirti izoliuotai nuo viso proceso, bet neįmanoma suskaidyti paties proceso (lygiai taip, kaip negalima suskaidyti gyvo organizmo, jo nenumarinus) . todėl edukologijos mokslai išskiria vieningą objektą, kurį vėliau, atsižvelgę į jo komponentų specifiką, konkretina, mąstymu suskaido, abstrahuojasi nuo vienokių ar kitokių jo funkcionavimo sąlygų, t.y. apibūdina edukologijos šakų, problemų, konkrečių tyrimų objektus. 3
Dvasingumas – kažkas nekasdieniška. Juo peržengiamos kasdieniškumo ribos. Už tos ribos nėra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!