Tradiciniai vaikų žaidimai

2006.09.17.
Tradicinių žaidimų rūšys…………..………………………………………………………....5
Žaidimų sudedamosios dalys…………….……….…………………………………………..7
Organizavimas…………..……………………….…………………………………………...8
Pedagoginė reikšmė …………..……………….……………………………………………..8
Išvados..…………………………………………………………………………………….…9
Panaudota literatūra…………………………………………………………………………..10
Priedas (paminėtų referate žaidimų aprašymai)………………………………………………11
ĮVADAS
Liaudies kūryba labai reikšminga tautos gyvenimui ir kultūrai – saugo ir puoselėja jos tradicijas. Kiekviena karta pratęsia ankstesniųjų kartų patirtį, perima papročius, iš kurių yra paprotys linksminti, sudominti, žadinti vaiką, - t.y. tradiciniai žaidimai, kaip vienas iš liaudies kūrybos žanrų. Tačiau dėl pakitusių socialinių sąlygų keičiasi vaikų požiūris į tam tikras veiklos formas. Tai matyti išanalizavus šiuolaikinius vaikų žaidimus. Vaikai kuria naujus, transformuoja senus: sunkina užduotis, taisykles, siekia ryšio su šiandiena. Tradicinuose žaidimuose atsispindi savitas aplinkinio pasaulio suvokimas, saviti poreikiai. Skirtinguose Lietuvos regijonuose tie patys žaidimai skirtingai vadinami arba turi tuos pačius pavadinimus, bet skiriasi jų turinys.
IŠ ŽAIDIMŲ ISTORIJOS
Istorinė medžaiga apie tradicinius žaidimus iki šiol tebėra išbarstyta įvairiuose etografiniuose rinkiniuose bei pavienių autorių darbuose. Žaidimų aprašymus pateikdavo keliautojai, metraštininkai, etnografai, istorikai. Romos istoriko Tacito veikalas “Germanija” – pirmas rašytinis šaltinis, kuriame minima senųjų baltų žaidimai, susiję su senovinėmis apeigomis, būdingomis pirmykštei bendruomenei. Anglosaksų keliautojas Vulfstanas (IX m.e.a.) mini lietuvių žaidimus, šokius, žirgų lenktynes, žaidimus per kalendorines šventes. Apie XIII-XV a. žaidimus, ratelius rašoma Livonijos kronikose, kur akcentuojama lietuvių fizinis pasirengimas, drąsa, ištvermė, greitis. Žaidimai buvo su jojimo, bėgimo, kovos elementais, pvz., riedulių, kirvio mėtymas, su akrobatikos elementais - žaidimai ”Tabolas”, “Kopūsto kirtimas” (laipiojimas į medžius, šokinėjimas iš aukštai ir per ugnį). M.Pretorijus XVII a. savo veikale “Prūsijos grožybės arba Prūsijos teatras” rašo apie pasilinksminimus per lietuvių vestuves ir žaidimus, kai vyrai lazdomis muša ritinį, vaikščioja kojokais, atlieka gimnastikos triukus, žaidžia kaulais, kortomis. Merginos žaisdavo “Trečias bėga”, “Žąselės”.
XVIII-XIX a. lietuvių papročius, šventes, žaidimus aprašė vokiečių etnografas K.Kapeleris veikale “Kaip senieji lietuvininkai gyveno”. Apie žaidimus, gimnastikos pratimus, jų reikšmę vaikų sveikatai rašė A.Sniadeckis veikale “Apie fizinį vaikų auklėjimą”, iškilieji Lietuvos švietėjai, literatai L.Jucevičius, S.Daukantas, M.Valančius, Vaižgantas, M.Katkus. S.Daukantas pirmasis aprašė Lietuvos etnografiją lietuvių kalba, apie žaidimus randame jo veikale “Būdas senovės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!