Tėvo santykis su šeima XX a. lietuvių literatūroje

Paprastai tėvas yra pats stipriausias ir įtakingiausiais žmogus šeimoje. Tėvo pareiga yra ne tik sukurti ir išmaitinti savo šeimą, bet ir tinkamai ją išugdyti - ne veltui tėvas yra tituluojamas kaip šeimos galva. XX amžiaus lietuvių literatūroje susiduriama su įvairiausiais tėvo paveikslais – nuo mylinčio, rūpestingo, švelnaus iki girtuokliaujančio, smurtaujančio, nusivylusio gyvenimu. Šiandien, remdamasi lietuvių rašytojų Jono Biliūno, Antano Škėmos ir Vinco Mykolaičio-Putino kūriniais, išnagrinėsiu ir aptarsiu kaip XX amžiaus literatūroje vaizduojamas tėvo santykis su šeima.
Tėvų meilė vaikams ne visada sulaukia atsako: vaikai gali tapti neatsakingais suaugusiais ir sukūrę savo šeimas nusigręžti nuo tėvų. Lietuvių lyrinės prozos pradininkas, psichologinio realizmo atstovas Jonas Biliūnas 1906 metais išleistoje novelėje „Ubagas“ vaizdavo vienišą, pažeidžiamą bei vienintelio sūnaus išduotą tėvą. Novelės pasakotojas ,grįžęs į brolio namus, sutinka žilą senelį, kurį kadaise gerai pažinojo. Jis pasirodė esąs buvęs ūkininkas, bitininkas, turtingas žmogus Petras Sabaliūnas. Pasakotojas prisimena, kaip Petras Sabaliūnas gyveno, koks nuostabus jis buvo tėvas ir kaip stipriai mylėjo ne tik savo, bet ir kitų vaikus, vaišindavo juos medaus koriais. Tačiau dabar Sabaliūnas tėra senas, niekam nereikalingas žmogus, kuris vienintelio sūnaus buvo išvarytas iš savo paties namų. Taigi pats atidavęs viską jis liko ir be namų, ir be sūnaus. Išlepintam tėvo dėmesio ir pasiaukojimo, sūnui senas ir ligotas, tėvas tampa nebereikalingu –tikra našta. Tai supratęs tėvas nesipriešina sūnaus poelgiui ir tampa klaidžiojančiu ubagu. Už šią savo dalią Sabaliūnas nekaltina savo sūnaus, o gailisi jo. Tėvas nerimauja, jog ir jo sūnaus vaikai nepasielgtų su juo taip pat. Taigi novelėjė „Ubagas“ galime įžvelgti stiprų, geraširdišką, atlaidų ir nuoširdų tėvą, mylintį savo šeimą, bet nesugebėjusį išugdyti savo sūnuje svarbių krikščioniškų vertybių.
Tėvo santykis su šeima daro didelę įtaką žmogaus gyvenimui. Šios įtakos pasekmes galime įžvelgti XX a. vidurio lietuvių rašytojo išeivio, modernizmo atstovo Antano Škėmos romane „Balta drobulė“. Šiame romane rašytojas papasakojo išeivio istoriją, kurioje akcentuojami ir vaikystės išgyvenimai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!