Tautos istorijos ženklai lietuvių literatūroje

Šiuolaikiniam žmogui dažnai būna sunku suvokti, kas vyko praeityje, kokius įvykius išgyveno mūsų protėviai, kaip keitėsi tėvynė Lietuva. Tačiau lietuvių literatūra yra turtinga įvairiausių kūrinių: dramų, apsakymų, romanų, apysakų, poemų. Juose aprašomi žmonių gyvenimai, jų nuveikti istoriniai darbai, tradicijos ar net paprasčiausia tam tikro laikotarpio žmogaus kasdienybė, padeda artimiau susipažinti su tautos istorija. Literatūra padeda bent skaitant sugrįžti į praeities įvykius, bent vaizduotėje kurį laiką pagyventi kartu su mūsų protėviais. Tautos istoriniai įvykiai atskleižiami Vinco Krėvės tragedijoje „Skirgaila“, Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ bei Balio Sruogos memuarų knygoje „Dievų miškas“.
Lietuvos krikštas bene svarbiausias įvykis Lietuvos istorijoje. Tuo metu senoji lietuvių religija pagonybė buvo pakeista naująja- krikščionybe. Lietuva buvo paskutinė pagoniška valstybė Europoje, todėl juto didelį spaudimą iš krikščioniškųjų valstybių. O ir kryžiuočių ordinas, nugalėjęs prūsus, latvius ir jotvingius siekė pavergti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Lietuva negalėjo apsiginti viena, jai reikėjo paramos, tačiau niekas nenorėjo sąjungos su pagonišku kraštu, todėl LDK priėmė krikštą katalikybės forma, iš kaimyninės Lenkijos, kuri tuo metu atrodė mažiausiai pavojinga ir pasiūlė palankiausias sąlygas. Taigi, Jogaila, vedęs Lenkijos karalaitę Jadvygą, sujungęs Lenkijos ir LDK žemes 1387m. Pakrikštija Lietuvą. Tapęs Lenkijos karaliumi Jogaila savo vietininku Lietuvoje paskiria Skirgailą. Šis laikotarpis po Lietuvos krikšto ir yra matomas XIX amžiaus pradžios – XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos prozininko, dramaturgo, politinio veikėjo Vinco Krėvės istorinio pobūdžio tragedijoje „Skirgaila“. Kūrinyje aprašomi ne tik istoriniai faktai, bet ir paties valdovo jausmai,tuometinė krašto situacija, padeda geriau suvokti iškilusius sunkumus, suprasti, kaip tuo metu galėjo jaustis pats valdovas. Pagrindinis tragedijos veikėjas, Lietuvos valdovas Skirgaila atsiduria visiškoje sumaištyje. Visų pirmiausia jį slegia krikščionybės ir pagonybės sankirta: oficialus valstybės tikėjimas krikščionybė, tačiau žmonės vis dar tiki pagoniškaisiais dievais, negali atsisakyti senųjų tradicijų. Nepaisydamas to, kad pats vis dar gerbia pagoniškuosius dievus, Skirgaila, norėdamas išsaugoti valstybės vientisumą ir tautos gerovę privalo priimti krikščionybę, nes sugrąžindamas pagonybę rizikuotų lietuvių tautos likimu....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!