Talkos senovės Lietuvoje

Talka - darbo forma, paremta kaimynų tarpusavio pagalba arba atodirbiu. Su trilauke žemdirbystės sistema susijusi priverstinė sėjomaina rėžiuose vertė kaimą tartis dėl kai kurių darbų pradžios ir dėl atskirų kultūrų rėžiuose derinimo (dobilų sėjimo rėžių galuose ar skersiniuose rėžiuose).
Ten, kur darbo teritorijos vientisos, dirbdavo dažniausiai įvairaus amžiaus atstovai, į talkas dažniau eidavo energingiausia ir labiausiai socialiai susitelkusi amžiaus grupė – jaunimas.
Kolektyvinis talkos pobūdis ypač traukė vienkiemių jaunimą, neturėjusį daugiau progų pabendrauti. Taip pat buvo svarbu parodyti savo jėgą, vikrumą, sumanumą.
Per talkas išaiškėja net „iš pirmykščio bendruomeninio ūkio laikų likę kaimynų santykiai, grindžiami valstiečių bendruomeninėmis, dorovinėmis nuostatomis, papročių teisės normomis“..
Talkos formavo ir tam tikrus jaunimo socialinio gyvenimo bruožus, rengė juos savarankiškai ūkinei veiklai, tačiau jaunuomenės bendruomeniniam gyvenimui svarbesni buvo po jų rengti vakarėliai – patalkiai. Vaišės su pasilinksminimu vadintos patalkiais, nors kartais patalkiu buvo vadinamas tik pasilinksminimas, o vaišės – nuobaigomis, vakariene. Kai kur Žemaitijoje toks vakarėlis vadintas zuore, pašuokiu. Savitai šiame regione buvo vadinami ir po dažniausių talkų vykę vakarėliai: kūlės – pamašinaučiai, po lynaminio – pamyniai.
Kaip ir su darbu nesusijusiose vakarėliuose, po talkos jaunimas šoko, dainavo, ėjo ratelius, žaidė žaidimus (katalikų gyvenamuose namuose kaimuose Advento metu vykstančias talkas žaisdavo tik žaidimus), sprendė jaunimo bendruomenės problemas. Panašiai kaip į paprastus vakarėlius, Žemaitijoje ir Suvalkijoje į patalkius susiburdavo vieno kaimo merginos ir gretimų kaimų vaikinai. Jaunimo susiburdavo kiek mažiau ir pasilinksminimas trukdavo trumpiau. Šiuose regionuose (ypač Žemaitijoje) dažniausiai į patalkius ateidavo ir nedirbę ir nekviesti vaikinai, tačiau ne visuomet buvo toleruojamos nedirbančios merginos dalyvavimas gimtajame kaime vykstančiose vakarėliuose. Ją buvo pakviesti būtina. Pavyzdžiui, Pagramančio apylinkėse (Tauragės raj.) sakydavo: „Katra nekviesta bėgtų, būtų buvusi paniekinta. Tokia palaikė ir vyro negautų“. Bet šiame regione (vyravo vienkiemiai) merginas pakviesti ar net atsivesti vaikinai turėjo net į savaitgalių ar šventinius vakarėlius. Kartais, pavyzdžiui, Šilalės apylinkėse net pakviestoji talkoje nedirbusi mergina ateidavo kiek ankščiau, padėdavo šeimininkėms...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!