T. Akvinietis "Prigimtinės teisės koncepcija"

Viduramžių laikotarpiu, prigimtinės teisės idėjas plėtojo Tomas Akvinietis. Teisės problema buvo svarstoma remiantis krikščioniškąja filosofija ir jos nuostatomis. Buvo manoma, jog visuomenės gerovė ir bendrasis interesas pranoksta individualaus intereso svarbumą.
Šios teisės yra visuotinai galiojančios ir nepriklauso nuo kokių nors specifinių istorinių žmonių susitarimų: tuo jos skiriasi nuo istorinių institucijų bei praktikų pagimdytų teisių. Žmogaus teisės yra tokios teisės, kurias kiekvienas žmogus turi iš prigimties, nepaisant to, ar jos yra juridiškai įtvirtintos konkrečioje visuomenėje. Skiriamos dvi prigimtinių teisių doktrinos tradicijos. Pirmoji tradicija prigimtines teises grindžia prigimtine teise (skamba tautologiškai). Šios tradicijos šaknys siekia senovės Graikų filosofiją. Apskritai, daugelyje graikų filosofijos šaltinių prigimtinė teisė buvo priešinama su konvencine teise. Platonas kritikavo konvencionalizmą, kuris žmonių susitarimus buvo pavertęs aukščiausio autoriteto šaltiniu politiniuose ir juridiniuose reikaluose. Normatyvinius standartus galima išvesti tik iš prigimties ar prigimtinės būklės, ir tik jais remiantis galima nuspręsti ar miestų-valstybių priimti įstatymai yra teisingi. Ši teorija buvo plėtojama viduramžiais. Pavyzdžiui, Tomas Akvinietis plėtojo prigimtinės teisės teoriją. Prigimtines teises jis traktavo kaip Dievo nustatytas normas, kurias protingos būtybės turinčios atrasti. prigimtinės teisės yra preskriptyvūs teiginiai; jie yra formuluojami filosofinio (spekuliatyvaus) žinojimo apie esmines žmogaus prigimties ypatybes, pagrindu. Šie dėsniai neaprašo žmogaus elgesio, o veikiau apibrėžia žmogui moraliai derantį elgesį.
Antroji prigimtinių teisių doktrinos tradicija remiasi prielaida, kad visi žmonės disponuoja teisėmis hipotetinėje prigimtinėje (ar gamtinėje) būklėje, kuri egzistuoja iki politinės valstybės susiformavimo. Šios teisės sudaro įstatyminės sutarties ar politinio susitarimo pagrindą. Tokio manevro dėka šios koncepcijos autoriai tradicinę fiksuotos prigimtinės teisės idėją susiejo su visuomeninės sutarties teorija, kurioje prigimtinės teisės buvo traktuojamos kaip politinės apsaugos priemonės.
Tomo Akviniečio kūriniuose ryškėja meno apribojimas nuo mokslo ir moralės. Moralė orentuojasi į bendrus žmogaus gyvenimo tikslus. Tomo Akviniečio moralė, tai krikščioniškoji moralė, tikėjimo ir proto šviesoje tirianti elgesio gaires, kurių žmogus turi laikytis, kad pasiektų savo galutinį tikslą. Krikščioniška - reiškia, kad elgesio normų pagrindas yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!