Filosofija Viduramžiais

Graikų kultūros sklaida ir sąveika su Aleksandro Makedoniečio užkariautų Rytų kraštų kultūra.
Pirmiausia, tai yra laisvo piliečio samprata.
Į Romą laisvo piliečio samprata įsikūnijo Romos teisėje. Todėl Romos teisės jėga atsispindi šventame rašte "Pax Romana".
Roma yra Helenizmas, Helenistinė valstybė.
Didysis vakarų istorijos mūšis vyksta nuolat, tai ne karinys mūšis, prasidėjo nuo Graikų, ir vyksta iki šiol, tai yra kaip apginti žmogaus laisvę. Verta gint laisvą žmogų. Rytai netapo antrąją Graikija (Egiptas, Mažoji Azija, Turkija, Sirija). Helenizme vyravo 5 didžiosios filosofinės mokyklos: Platono akademija, Licėjus, Stoikai, Epikūro mokykla ir skeptikai.
Aleksandro imperija apjungė masę tautų ir žlugo Graikų puoselėta perskyra tarp civilizuotų ir barbarų.
Civilizuotas = laisvas (lietuvės istorija), Unė Babickaitė, istorija apie pilietybę.
Pasiskaityti patiems apie stoikus, epikūrininkus ir skeptikas.
Helenizmo epochoje, Romos imperijos metu, atsiranda naujas faktorius, kuris pragyveno Roma ir sukurs nauja vakarų civilizaciją.
Istorikai vakarų jau neabejoja, kad Kristus egzistavo. Mokslas negali pasakyt ar Dievas yra tikras. Krikščionybės pradžia yra grynoji religija, žmogaus ir dievo santykis. Kadangi mes esam krikščioniškos civilizacijos dalis, tai švento rašto istorijos, vaizdiniai, tapę archetipiniais. Archetipiniai pavyzdžiai: "gerasis ganytojas" , "sūnus palaidūnas". Krikščionybės įtakos neįmanoma įvertinti vakarų kultūrai. Tikram menui visuomet reikia tikro meistriškumo. Pirmi trys amžiai - persekiojimo amžiai, atsiranda katakombos, koliziejai.
Krikščionybė sukuria žmogaus sielą. Ne visi turi sielą, nes per daug marozas, molis, banditas. Dviejų kalavijų teorija. Jos esmė: pasaulio struktūra, ką bažnyčia veikia šiame pasaulyje. Imperatorius yra vienas kalavijas, o bažnyčia yra kitas. Ta reikšmė ir yra žmogaus sielos nepriklausomumas nuo politinės valdžios. Filosofinė dilema, tikėti ar žinoti. Viduramžiai išsprende šį klausima: tikėti ir žinoti. Šitą žinojimo ar tikėjimą suderinamumą sutvirtino Šv. Tomas Akvinietis. Problemos esmė: žmogaus protas pasižymi racionalumu, logika, o religija pasižymi tikėjimu (Kristus yra ir žmogus ir dievas) (amžinas gyvenimas anapus). Yra dalykai, kurie skirti protui: matematika, algebra, fizika, bet yra dalykų, kurie pasiekiami tik tikėjimu. Šiuolaikinis modernus mokslas protą ir tikėjimą atskyrė. Lietuvos moksleivio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!