Rodžeris Bekonas

Rodžeris Bekonas –anglų filosofas ir mokslininkas. Svarbiausias atstovas vienos iš augustinizmo atšakų, kurios atstovai buvo atsidėję specialiems moksliniams tyrimams, metafizikoje laikėsi Augustino nuostatų, o mokslo srityje – empirizmo3. Rodžerio Bekono ir jo bendraminčių centras buvo Oksfordas.
a) Oksforde dar prieš Rodžerį Bekoną empirinių tyrimų baruose daug nusipelnė Alfredas Sarešelietis, kartais vadinamas Alfredu Anglu, veikalo “Apie širdies judėjimą” autorius. Tačiau pirmiausia minėtinas Robertas Grosseteste, arba Didžiagalvis (1175 – 1253), pranciškonas, nuo 1235 metų Linkolno vyskupas, pranciškonų studijų Oksforde organizatorius, suvaidinęs svarbų vaidmenį viduramžių mokslo istorijoje. Jis pats pasižymėjo moksle, iškeldamas gamtotyros matematizmo idėją, kuri jam kilo apmąstant šviesos prigimtį. Tai jis, veikiamas arabų optikos traktatų, dar iki Bonaventūro atgaivino seną neoplatonikų4 ožiūrį, jog šviesa yra pirminė materijos būsena, todėl šviesos sklidimo dėsniai yra materialaus pasaulio kūrimosi dėsniai. Taigi neišsiaiškinus linijų, kampų ir figūrų, o ypač pamatinių formų – tiesės, rutulio ir piramidės – neįmanoma pažinti gamtos.
b) už Oksfordo sienų tik pavieniais atvejais buvo daromi empiriniai tyrimai ir skelbiama empirizmo programa.Rodžeris Bekonas kaip savo pirmtaką ypač garbino prancūzą Petrą Marikūrietį, vadino jį “eksperimento lyderiu” (dominus experimentorum), o jo traktatas apie magnetą buvo vertinamas dar XVII amžiuje.
Rodžeris Bekonas (gimęs tarp 1210 ir 1215 metų, miręs apie 1294 metus) gimė Ilčesteryje (Anglija), kilmingoje šeimoje, kuri draugavo su karaliumi Henriku III. Studijavo Oksforde ir Paryžiuje, svarbiausias jo mokytojas buvo natūrfilosofas Robertas Grosseteste, taip pat jam dėstė Albertas Didysis ir Aleksandras Hališkis. Paryžiuje apie 1241 – 1246 metus R. Bekonas studijavo Aristotelio raštus ir parašė fizikos, metafizikos, logikos ir matematikos traktatų. Jis kritikavo Albertą Didijį ir Aleksandrą Hališkį. Tapęs menų daktaru, Rodžeris Bekonas iš pradžių kurį laiką dėstė Paryžiaus universitete. Grįžęs į tėvynę, Oksfordo universitete dėstė matematiką, fiziką, kalbas. Amžininkų buvo tituluojamas “nuostabiuoju daktaru” (doctor mirabilis). Apie šimtmečio vidurį įstojo į pranciškonų vienuolių ordiną Oksforde. Bonaventūrui tapus šio ordino generolu, Rodžeris Bekonas buvo priverstas nutraukti pedagoginį darbą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!