Sveikos mitybos piramidė, principai ir taisyklės

Sveikos mitybos piramidė Mityba tiesiogiai veikia žmogaus augimą, vystymąsi, fizinę savijautą ir protinį darbą. Sveikata nuo mitybos priklauso daugiau negu nuo bet kurio kito veiksnio, todėl labai svarbu išsiugdyti naudingus mitybos įpročius. Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 įvairiausių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Nei vienas maisto produktas neturi visų maisto medžiagų reikiamo kiekio. Žmogus turi žinoti, kokius maisto produktus ir kokiais kiekiais reikia valgyti norint patenkinti organizmo poreikius. Yra rekomendacijos, o ne griežti nurodymai, kurios leis pasirinkti maisto produktus, to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Tai sveikos mitybos piramidė. Pritaikant sveikos mitybos piramidės modelį, kasdien valgydami įvairų maistą, gausime visas reikalingas maisto medžiagas, reikiamų kalorijų normas, dėl ko išlaikysime normalų kūno svorį. 1 paveiksle pavaizduotas sveikos mitybos piramidė. 1 pav. Sveikos mitybos piramidė Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: 1. Duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės. 2. Daržovės. 3. Vaisiai. 4. Pienas ir jo produktai. 5. Mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupės. Visos sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. 1. Duona, grūdai, makaronai, bulvės – sudaro piramidės pagrindą, tai neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Šios grupės maisto produktai teikia organizmui energiją ir yra pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis. Grūdų baltymai turi visas esmines amino rūgštis, bet jų yra mažiau nei gyvūniniuose baltymuose. Šį trūkumą reikia kompensuoti gyvūniniais maisto produktais (mėsa, paukštiena, žuvimi, kiaušiniais). Grūdinėse kultūrose yra mineralinių medžiagų, mikroelementų ( Na, K, Ca, Mg, P, Fe ) bei B grupės vitaminų, ir vitamino PP. Šios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6-11 porcijų. Vieną porciją sudaro: 1 riekutė duonos, ½ stiklinės makaronų, ryžių, dribsnių ar kitos košės. 2. Daržovės mitybai labai svarbios. Jose yra daug mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino C ir karotino, organinių rūgščių. Daržovės stimuliuoja virškinimą, skatindamos visų virškinimo liaukų sekrecinę funkciją. Be to daržovėse gausu maistinių skaidulų. Daržovių reikia 3-5 porcijų per dieną. Vieną porciją sudaro: ¾ stiklinės daržovių sulčių, ½ stiklinės šviežių, ½ stiklinės virtų daržovių sulčių, 1 stiklinė šviežių lapinių daržovių, viena vidutinio dydžio bulvė. 3. Vaisiuose gausu maistinių skaidulų, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A – karotino, mineralinių druskų ( ypač kalio ), įvairių mikroelementų. Vaisiai stiprina atsparumą infekcijoms ir stresui. Per dieną reikia suvalgyti 2-4 porcijas šios grupės vaisių. Viena produktų porcija – tai vienas vidutinio dydžio obuolys arba apelsinas, ½ puoduko susmulkintų vaisių arba uogų, ¾ puoduko grynų vaisių sulčių, ¼ kg džiovintų vaisių. 4. Pienas ir jo produktai yra maistingas, įvairaus amžiaus žmonių lengvai pasisavinamas maistas. Iš šių produktų mūsų organizmas gauna vertingų baltymų, kalcio, fosforo, visų svarbiausių vitaminų – A, D, B grupės, PP, C bei kitų. Tai gyvulinės kilmės produktai, turintys gana nemažai riebalų, todėl jų nereikia valgyti dideliais kiekiais. Per dieną rekomenduojama suvartoti 2-3 porcijas šių produktų. Vieną porciją sudaro: 1 puodelis pieno, jogurto ar 60 g fermentinio sūrio. 5. Mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, riešutai. Šioje grupėje daugiausia gyvulinės kilmės produktų. Juose gausu žmogaus organizmui būtinų maisto medžiagų, baltymų, riebalų, nepakeičiamų amino rūgščių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, kitų biologiškai svarbių junginių. Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2-3 porcijas. Vieną porciją sudaro: 60-100 g liesos mėsos, 60-100 g vištienos ar žuvies, vienas kiaušinis, ½ stiklinės virtų pupelių, 2 šaukštai žemės riešutų. Piramidės viršūnėje yra riebalai, aliejai, saldumynai. Tai yra maistas, kurį reikia valgyti saikingai, nes jis beveik neturi organizmui naudingų medžiagų ir yra labai kaloringas. Tai aliejus, kremas, sviestas, margarinas, cukrus, saldūs gėrimai ir desertas, saldainiai. Šiems produktams nėra rekomenduojamų porcijų per dieną, nes juos reikia valgyti labai mažais kiekiais. Todėl kasdien reikia valgyti visų 5 pagrindinių grupių maisto produktus, pasirenkant kuo įvairesnį maistą, kuris suteiks pakankamai energijos, baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulų ir taip išsaugosime normalų kūno svorį. Norintiems išlaikyti normalų kūno svorį, reikia kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų. Saldumynai padaro maistą kaloringą ir skatina antsvorio atsiradimą. Kuo mažiau reikia vartoti valgomosios druskos ( NaCl ). Bendros druskos kiekis turi neviršyti 5 g per dieną. Reikia laikytis mitybos režimo. Valgyti 3-4 kartus per dieną. Apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis. Sveikiausia, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei mažiau nei trečdalį. Kasdien reikia aktyviai fiziškai judėti, mankštintis, daug vaikščioti. Taip sudeginamos nereikalingos kalorijos, pagerėja širdies darbas, medžiagų apykaita. Dar labai svarbūs maisto racione yra skysčiai – per parą sveikam žmogui rekomenduojama suvartoti 2,5 litro. Sergant padidintu kraujospūdžiu, skysčių kiekis yra ribojamas iki 1,5 litro. 1 lentelėje parašyta, kiek ir kokius produktus reikia pasirinkti norint sveikai maitintis. 1 lentelė. Produktų grupės bei maisto dienos normos. Produktų grupės Kiek suvalgyti Vienos porcijos sudėtis Grūdų ir duonos gaminiai 5-11 porcijų duona - 1 riekutė dribsniai - 30 g makaronai - ½ stiklinės ryžiai - ½ stiklinės košės - ½ stiklinės Daržovės 3 -5 porcijos daržovių sultys - ¾ stiklinės šviežios daržovės - ½ stiklinės šviežios lapinės daržovės - 1 stiklinė virtos daržovės - ½ stiklinės bulvės - 1 vnt. (vidutinio dydžio) Vaisiai 2-4 porcijos vaisių sultys - ¾ stiklinės žali, konservuoti ar virti vaisiai - ½ stiklinės obuolys - 1 vnt. persikas - 1 vnt. greipfrutas - ½ vnt. Pienas ir jo produktai 2-3 porcijos pienas - 1 stiklinė jogurtas - 1 stiklinė fermentinis sūris - 60 g ledai - ½ stiklinės Mėsa ir mėsos produktai 2-3 porcijos liesa mėsa - 60-100 g liesa vištiena - 60-100 g Kiti produktai 1-2 porcijos žuvis - 60-100 g kiaušinis - 1 vnt. virtos pupelės - ½ stiklinės Sveikos mitybos principai Pirmasis principas – nuosaikumas. Tai pagrindinis sveikos mitybos principas. Svarbu žinoti, kad net būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Antrasis principas – įvairumas. Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų. Jos gaunamos valgant įvairų maistą. Vartojant ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus bus patenkinami organizmo poreikiai šioms medžiagoms. Nepakankamai valgantys, badaujantys žmonės susilpnina savo imuninę sistemą ir turi riziką susirgti įvairiomis infekcinėmis ir peršalimo ligomis. Nutukę žmonės taip pat mažiau atsparūs įvairioms infekcijoms, nes per didelis riebalų kiekis silpnina imuninę sistemą. Nutukę žmonės serga dažniau širdies kraujagyslių ligomis, kurios taip pat susijusios su pokyčiais imuninėje sistemoje. Trečiasis principas – subalansuotumas. Mitybos subalansuotumas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus, amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo. Sveikos mitybos taisyklės 1. Valgyti kuo įvairesnį maistą. Kasdien valgant maisto produktus iš įvairių maisto produktų grupių, galima užtikrinti įvairovę. 2. Būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Nuo kiekvieno 10 kg svorio pertekliaus sistolio kraujospūdis padidėja 6,5 mmHg. Kiekvienas kilogramas svorio pertekliaus padidina endogeninio ( vidinio ) cholesterolio gamybą 20 mg per dieną. 3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų ir cholesterolio. Didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje yra vienas iš svarbiausių ankstyvos etero sklerozės rizikos veiksnių. Cholesterolio kiekį kraujyje didina per didelis maisto kaloringumas, per gausus sočiųjų riebalų, rūgščių vartojimas ( riebi mėsa, kiašiniai, grietinėlė, grietinė, sviestas, riebus sūris ). 4. Valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų. 5. Vartoti kuo mažiau cukraus ir saldumynų. Cukraus perteklius mažina vitaminų kiekį organizme, ypač B6. 6. Vartoti kuo mažiau valgomosios druskos. Per gausus valgomosios druskos vartojimas yra padidėjusio kraujospūdžio vienas iš esminių rizikos veiksnių. 7. Riboti alkoholio vartojimą. Stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas didina kraujo spaudimą, nulemia arterinę hipertenziją. Per dieną išgeriant tris ar daugiau standartinius alkoholio vienetus ( SAV ), hipertenzijos rizika padidėja 50 %. Standartinis alkoholio vienetas ( SAV ) ◦ 1 skardinė alaus (320 g) ◦ 40 g stipriųjų gėrimų (viskis, degtinė, džinas) ◦ 1 taurė vyno (150 g) ◦ 1 taurė stipraus vyno šeri (120 g) ◦ 1 taurelė likerio arba aperityvo (120 g) Yra duomenų, kad alkoholio nulemtas padidėjęs kraujo spaudimas gali normalizuotis visiškai atsisakius alkoholio. Kaip žinia, nutukimas didina riziką susirgti hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis ), širdies ligomis, insultu, cukriniu diabetu, kai kuriomis vėžio rūšimis. Antsvorį ir nutukimą galima nustatyti apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI). KMI = svoris (kg) : ūgis² (m² ). Pavyzdžiui žmogaus svoris 70 kg, o ūgis 1,7 m, tai KMI bus 70 : 1,72 = 24,22. Yra sudaryta lentelė KMI nustatyti, pagal kurią sužinosime normalų kūno svorį ir kada jau yra padidėjusi kūno masė. 2 lentelėje pateikti KMI koeficientai ir svorio kategorijos. 2 lentelė. KMI koeficientai ir svorio kategorijos. KMI Svorio kategorija mažiau 18,5 I - nepakankamas svoris 18,5 - 24,99 II - normalus svoris 25 - 29,99 III - antsvoris daugiau 30 IV - nutukimas Hipertenzija (padidintas kraujospūdis) Padidėjusi kūno masė yra vienas iš rizikos faktorių susirgti padidėjusio kraujo spaudimo liga- arterine hipertenzija. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę. Jis didėja ir krenta sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų visus vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Ir sveiko žmogaus kraujo spaudimas nėra pastovus ir kinta pagal veiklą. Pvz.: sunkiai dirbant, sportuojant, labai nervinantis, kraujo spaudimas pakyla, tačiau ramybės būsenoje ar miegant jis sumažėja. Kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmas, didesnis, skaičius rodo širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antras, mažesnis – spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais ( mmHg ). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai liga, kurią reikia gydyti. Arterinė hipertenzija jokių simptomų neturi. Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai, neturi jokių nusiskundimų, išskyrus padidėjusį kraujo spaudimą. Simptomai atsiranda vėliau prasidėjus komplikacijoms. Gali būti hipertenzinės krizės – tai būklė, kai dėl staiga padidėjusio spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose. Jos metu žmogų vargina: • Galvos skausmas ir svaigimas. • Pykinimas ir vėmimas. • Praeinantys rankų ir kojų paralyžiai. • Spaudžiantis skausmas krūtinėje. • Skausmai pilve. • Sąmonės sutrikimai. • Regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai. Negydoma hipertenzija iš lėto progresuoja ir 10-20 metų sutrumpina ligonio gyvenimą. Ligoniai miršta nuo komplikacijų. Gydant arterinę hipertenziją, insulto tikimybę galima sumažinti apie 40 %, miokardo infarkto – 16 %. Norint nustatyti tikslų kraujo spaudimą, matuojama kelis kartus, kad būtų išvengta atsitiktinio kraujo spaudimo padidėjimo. Pirmą kartą būtinai matuojamos abiejų rankų spaudimas. Jo skirtumas neturi viršyti 20 mmHg. Matuojant spaudimą, ligonis prieš tai turėtų būti nerūkęs, pailsėjęs bent 5 min, o geriau 10-15 min. Matuojama sėdint, padėjus ranką ant stalo ( žastas turi būti širdies aukštyje ). Kraujo spaudimas matuojamas manometru, manometru. Arterinės hipertenzijos išsivystymui turi įtakos šie rizikos veiksniai: • Antsvoris, kuris padidina riziką susirgti 2-6 kartus. • Valgomosios druskos ( NaCl ) vartojimas daugiau negu 3-5 g per dieną. • Alkoholio gausus vartojimas. • Fizinio aktyvumo stoka. • Paveldimumas: abiejų tėvų arterinė hipertenzija padvigubina arterinės hipertenzijos riziką vaikams. Matome, kad iš visų rizikos veiksnių pirmauja antsvoris. Todėl sergantiems arterine hipertenzija svarbu prisiminti pagrindinius sveikos mitybos principus ir sveikos mitybos taisykles. Kraujo spaudimui mažinti yra daug vaistų, kuriuos parenka gydytojas ir juos tenka gerti pastoviai, dažnai iki gyvenimo pabaigos. Gydant arterinį spaudimą nemenką vaidmenį vaidina dieta. Reikia būtinai riboti druskos kiekį ( iki 5-6 g per dieną ) ir gyvulinių riebalų kiekį. Reikia visiškai atsisakyti silkės, sūdytų agurkų, konservų, rūkytų gaminių, koncentruotų sultinių. Mažiau valgyti sviesto, grietinės, kiaušinių. Būtina pamėgti vegetariškas sriubas, vaisius, daržoves, sultis, rūgštaus pieno produktus. Jeigu natris, kuris yra valgomojoje druskoje, skatina hipertoninės ligos vystymąsi, tai kalis, atvirkščiai, būtinas organizmui. Daug šio elemento yra šviežiuose abrikosuose, apelsinuose, bananuose, morkose, kopūstuose, bulvėse ridikuose ir minėtų daržovių sultyse. Taigi kuo daugiau reikia valgyti šių vaisių ir daržovių. Visiems hipertonija sergantiems žmonėms kenkia antsvoris. Reikia stengtis normalizuoti kūno svorį. Jeigu svoris didėja, reikia valgyti mažiau, ypač riebalų, ir daugiau judėti. Turint antsvorį paprastai būna ir per didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Cholesterolis – tai riebi, į vašką panaši medžiaga. 20 a. pradžioje eksperimentais įrodytas etero sklerozės ir maiste esančio cholesterolio ryšys. Nustatyta, kad bendrai cholesterolio koncentracijai kraujuje padidėjus 1 %, rizika susirgti kraujotakos sistemos ligomis padidėja 2 %. Cholesterolio koncentracija turėtų būti mažesnė negu 5,2 mmol/l. jeigu cholesterolio koncentracija yra 5,2 – 7,8 mmol/l, reikia atkreipti didesnį dėmesį į mitybos ir gyvenimo būdą, didesnė nei 7,8 mmol/l cholesterolio koncentracija vertinama kaip pavojingai padidėjusi. Tačiau cholesterolis yra ir svarbi organizmo sudėtinė dalis, jis nuolat reikalingas hormonų bei tulžies rūgščių susidarymui ir ląstelių struktūrai. Cholesterolio kepenyse pasigamina apie 1000-1800 mg per dieną. Su maistu žmogus vidutiniškai per dieną gauna apie 200-800 mg. Cholesterolio nėra augaluose, todėl suprantama, kodėl žmogus turi valgyti įvairų maistą. Jeigu kraujyje cholesterolio per daug, jis gali patekti į gilesnius arterijos sluoksnius, kur oksiduojasi ir kaupiasi. Vėliau ima kauptis ir jungiamasis audinys bei kalcis – taip ima formuotis etero sklerotinė plokštelė. Ilgainiui ši plokštelė vis labiau siaurina arteriją ir trukdo tekėti kraujui. Dėl to gali išsivystyti infarktas, insultas, vargina kojų skausmai, pirštų tinimas, šlubčiojimas. Vėl matome, kad teisinga, pilnavertė mityba turi didžiausią reikšmę būti sveikam. Arterinė hipertenzija gali prasidėti jau vaikystėje. Pirmine arterine hipertenzija serga apie 7 % vaikų. Tėveliai turi žinoti, kad vaikai nesirgtų, būtinos profilaktinės priemonės nuo vaiko gimimo. Teisingas darbo ir poilsio režimas, racionali mityba, fizinis aktyvumas, būtinos sąlygos, užtikrinančios tolimesnį pilnavertį vaiko augimą, vystymąsi ir sveikatą. Svarbu prisiminti, kad protinis krūvis turi atitikti vaiko gabumus. Per didelis protinis krūvis alina organizmą ir skatina pirminę arterinę hipertenziją. Suaugusiųjų žmonių arterinė hipertenzija gali prasidėti jau vaikystėje. Siekiant to išvengti, svarbu išmokyti vaikus sveikai gyventi: • Teisingai organizuoti darbo ir poilsio režimą. • Racionaliai maitintis. • Saikingai sportuoti ir išugdyti psichologinį atsparumą žalingiems įpročiams – rūkymui, alkoholizmui, narkomanijai. Didelis kraujo spaudimas pavojingas nėščiajai ir būsimam kūdikiui. Pakilus nėščios moters kraujospūdžiui, susitraukia gimdos kraujagyslės, aprūpinančios vaisių deguonimi ir maistu. Dėl to sulėtėja būsimojo naujagimio augimas bei raida. Nėščios moters organizmo būklei padidėjęs kraujo spaudimas yra rizikos faktorius susirgti preeklampsija. Susirgus preeklampsija, gali sutrikti regėjimas, atsirasti galvos bei skrandžio skausmai, vėmimas, nemiga. Čia dieta turi didelę įtaką, todėl nėščioms reikia reguliariai lankytis pas gydytoją, kuris kiekvieną kartą išmatuoja kraujo spaudimą ir duoda patarimus mitybos ir režimo klausimais. Maisto produktai, sergantiems hipertenzija • Šaltųjų jūrų žuvys (skumbrė, tunas, silkė, jūrų lydeka, menkė, jūrų ešerys, plekšnė, uotas, lašiša ir t.t.) bei kitos jūrų gėrybės. Tinka ir neriebios gėlavandenės žuvys. • Vištiena, kalakutiena be odos, jautiena, triušiena. • Augaliniai aliejai (saulėgražų, sėmenų). • 2-jų kiaušinių baltymai vietoj vieno trynio. • 1-1,5 % riebumo pienas ir jo gaminiai: liesa varškė, liesas sūris, pasukos, rūgpienis, liesas jogurtas. • Juoda rūpių miltų duona, ypač su grūdais, sėlenomis. Avižiniai dribsniai, miežiai, grikiai, ryžiai, pupelės, žirniai, sojos produktai. • Daržovės. • Vaisiai. • Uogos. • Šviežios uogų, vaisių, daržovių sultys. • Nestipri arbatžolių arbata, nestipri kava. • Šarminiai mineraliniai vandenys (be angliarūgštės). • Gaivieji gėrimai be cukraus, kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų. Išvados 1. Rašydama šį referatą susidariau nuomonę, kad teisingai, pilnaverčiu, švariu maistu maitinantis nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos galima išvengti viršsvorio, kuris yra vienas iš svarbiausių rizikos faktorių susirgti hipertonija. 2. Padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija dažniau kamuoja vyresnio amžiaus žmones. 3. Daugelį moterų hipertenzija pradeda kamuoti po menopauzės. Moterys šia ligas suserga dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių. 4. Ne tik senyvo amžiaus žmonės, bet ir vaikai gali susirgti padidėjusio kraujospūdžio liga dėl netinkamo maitinimosi. 5. Hipertenzija gali susirgti ir nemažai streso patiriantys žmonės. Kraujospūdis padidėja dėl nuolatinio streso, miego trūkumo, rūkymo bei kitų veiksnių. 6. Kenčiantiems nuo hipertenzijos visų pirma reikia sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, atsisakyti žalingų įpročių ir svarbiausia sureguliuoti mitybą. LITERATŪROS SĄRAŠAS: 1. Klausas Dytrichas Bokas. Hipertonija. Vilnius: Mokslas, 1990. 61pusl. 2. Sveikatos enciklopedija. 3. Elena Žilinskienė, Vida Gudžinskienė. „Gyvensena ir sveikata“. Vilnius, 2003. 57pusl. 4. Netik vaistai gydo padidėjusį kraujospūdį. Vilnius, 2003. 95pusl. 5. Sveika mityba [interaktyvus]. [žiūrėta 2005 m. spalio 13d.] prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!