Svajonės ir tikrovės sankirta literatūroje

„Meilė yra pagrindinis raktas nuo laimės vartų,“- teigė amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas teoretikas Oliveris Vendelis Holmes. Iš esmės šiam teiginiui galima pritarti: kiekvienas žmogus radęs gyvenimo meilę, pradeda kurti vaizdinius apie malonius, trokštamus dalykus, vilčių išsipildymą, bando juos įgyvendinti. Todėl nenuostabu, kad svajonės yra dažna tema poezijoje. Jono Biliūno kūryboje vaizduojamas tragiškas dviejų žmonių likimas, o Salomėja Nėris puoselėja emocionalumą, būdinga ryški romantinė stilistika, pasaulėjautos maksimalizmas, nuotaikų kraštutinumas.
Svajonės apie laimę ir tragiška realybės sankirta atsiskleidžia Jono Biliūno, XIX a. pab. – XX a. pradžios rašytojo, lyrinės lietuvių prozos pradininko, kūryboje. Šis rašytojas, kaip ir kiti realizmo atstovai, didelį dėmesį kreipė į realią tikrovę. Tačiau stengėsi gilintis į veikėjų išgyvenimus, analizuoja psichologines jų būsenas, ne tik kasdieninio gyvenimo scenas. Tai galima įžvelgti viename iš brandžiausių Jono Biliūno kūrinių „Liūdna pasaka“. Apsakyme vaizduojamas tragiškas Banių šeimos likimas, kurį galima susieti su visos tautos lemtimi 1863 metų sukilimo laikotarpiu. Šios apysakos pavadinimas yra informatyvus: galima spręsti, kad bus nedidelės apimties, kaip būdinga pasakai, tačiau epitetas „liūdna“ leidžia suprasti, jog kitaip nei įprasta šio tipo kūriniams, be laimingos pabaigos. Pagrindiniai veikėjai myli vienas kitą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!