Suvokimo konstantiškumas

Realiame gyvenime žmonės, kaip taisyklė, nuolat juda ir mato įvairius objektus skirtingu atstumu, skirtingais regėjimo kampais ir esant nevienodam apšvietimui. Dėl šių kas minutę vykstančių pokyčių tinklainės stimuliavimo pobūdis nuolat kinta. Tačiau nepaisant visų tinklainėje atsispindinčių vaizdų kaitos, mūsų matomas pasaulis pasižymi puikiu stabilumu ir nekintamumu. Mes tiksliai tebesuvokiame objektų spalvą, ryškumą, dydį bei formą. Ši savybė yra vadinama suvokimo konstantiškumu.
Nors šviesumo ir ryškumo terminai dažnai yra vartojami kaip sinonimai, yra svarbu suvokti skirtumą tarp jų (Jacobsen ir Gilchrist, 1988). Praktikoje terminas šviesumas yra naudojamas paviršiaus kokybei apibūdinti – tai paviršiaus ar objekto “pilkšvumo”, t.y. tarpinės tarp juodos ir baltos spalvos, laipsnis, kuris priklauso nuo apšviestumo. Paviršiaus ryškumas apibūdina jo atspindimos šviesos intensyvumo percepcinius defektus arba šviesingumą. Kintant apšvietimo intensyvumui – pereinant nuo ryškios prie blausios šviesos – baltojo popieriaus lapo šviesumas praktiškai nepasikeis (t.y. nepaisant šviesingumo pokyčių, jis tebebus suvokiamas kaip baltas), tačiau šviesingumo pokyčiai sąlygos jos ryškumo pokyčius. Trumpai tariant, ryškumas priklauso nuo apšviestumo, o šviesumas, kaip taisyklė, ne.
Kintant atstumui tarp stebėtojo ir objekto, atvaizdo tinklainėje dydis pastebimai kinta, tačiau įprastomis matymo sąlygomis šie pokyčiai lieka praktiškai nepastebėti stebėtojo. Atstumo tarp stebėtojo ir objekto kitimas tam tikrose ribose nesudaro įspūdžio, kad pastarieji mažėja ar didėja, nepaisant jų išdėstymo pasikeitimo. Pastovaus objektų dydžio stebėtojo atžvilgiu (ir jo projekcijos tinklainėje) suvokimo tendencija yra dydžio suvokimo konstantiškumo išdava.
Apšvietimas neįtakoja objekto šviesumo suvokimo ir skirtingai nutolę nuo stebėtojo objektai jo yra suvokiami esantys vienodo dydžio, nors jų atvaizdai tinklainėje nėra vienodi. Be to, ir objekto forma taip pat gali būti suvokiama kaip pastovi, net radikaliai keičiant regėjimo kampą (Verfaillie, 1992). Ši regos sistemos savybė yra vadinama formos suvokimo konstantiškumu.
Šio darbo tikslas - atskleisti suvokimo konstantiškumo sampratą , principus ir ypatumus.
1. Apžvelgti suvokimo konstantiškumą.
2. Paanalizuoti šviesumo suvokimo konstantiškumą.
3. Paanalizuoti dydžio suvokimo konstantiškumą.
4. Apžvelgti formos suvokimo konstantiškumą.
Darbe naudotasi mokslinės metodinės literatūros analizės metodu.
1. SUVOKIMO...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!