Atmintis – gebėjimas kaupti ir atkurti informaciją, kuri buvo išmokta. Emociškai svarbūs praeities įvykiai kur kas geriau įsimenami (Myers, 2008).
Psichologai kaip vieną iš psichinių reiškinių tyrinėja atmintį. Jau ankstyvame amžiuje pastebime, kad vieni žmonės dalykus atsimena ilgiau, kiti trumpiau. Vieniems tą pačią informaciją įsiminti užtrunka ilgesnį laiko tarpą nei kitiems (Jusienė ir Laurinavičius, 2007).
Jutiminė atmintis – šiame komponente informacija išsilaiko patį trumpiausią laiką apie porą sekundžių. Informacija laikoma tol kol aukštesni smegenų centrai nuspręs ar šie stimulai yra verti dėmesio ar ne.
Trumpalaikė atmintis – informacija trumpalaikėje atmintyje išlieka apie 30 sekunndžių. Į šią atminttį patenka verti dėmesio informacijos stimulai iš jutiminės atminties. Trumpalaikėje atmintyje informacija išlieka trumpą laiką, nes atminties apimtis yra ribota. Atėjus naujai informacijai jai reikia padaryti vietos nevertinga informacija yra išmetama lauk. Būtent trumpalaikės atminties pagalba galime susieti sakinio pradžią su sakinio pabaiga ir taip suvokti jo prasmę.
Ilgalaikė atmintis – šiame komponente informacija saugoma neribota laika. Į ilgalaikę atmintį informacija patenka iš trumpalaikės atminties. Esant reikalui informacija gali būti grąžinta į trumpalaikę atmintį ir panaudota mąstymui. (Legkauskas, 2001).
Vieną didžiausių indėlių atminties tyrinėjimuos paliko Hermanas Ebinghausas. Tiriant atminties ypatybes pradėjo eksperimentinius bandymus, kuriuose tyriamuoju buvo jis pats. Mokslininkas savo eksperimentuose naudojo beprasmius skiemenis. Eksperimento metu nustatė, kad atminčiai įtakos turi, skiemenų vaizdavimo greitis. Kuo lėčiau rodomi skiemenys, tuo didesnė tikymybė, kad jie bus įsimenami lengviau (Murre, Dros, 2015).
H. Ebinghaus pastebėjo, kad skiemenys einantys sekos pradžioje ir pabaigoje įsimenami geriau, nei esantys viduryje. Viduryje esantys skiemenys dažniausiai atgaminami klaidingi, tuomet pasireiškia kraštų efektas (Martišius, 2006).
Pradžios efektas – teigiamas pirmųjų elementų kartojimas atminčiai. Dažnai kartojami pirmieji elementai, pereina į ilgalaikę atmintį. Vidurinieji elementai išlieka tik trumpalaikėje atmintyje.
Naujumo efektas – paskutiniųjų elementų atkūrimas iš trumpalaikės atminties. Tiriamajam lengviau paskutinius sekos elementus atkurti, nes juos įsiminė paskutinius. (Miller, Campbell 1959).
Tikslas: Nustatyti kraštų efekto pasireiškimą
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti ar pasireiškia pradžios efektas
2. Įvertinti ar...
Šį darbą sudaro 1026 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!