Suvokimo kūrimas

Filosofai, svarstydami dabar žinomą „prigimties ir petirties“ problemą, ginčijosi ir suvokimo kilmies klausimu. Ar tai biologinės brandos ar patirties padarinys? Vokiečių filosofas Immanuelis Kantas (1724-1804) tvirtino, kad žinios, įgyjamos dėka mūsų įgimto gebėjimo sisteminti jungiamąjį patyrimą. Britų filosofas Johnas Locke (1632-1704) teigė, kad išmokstame suvokti pasaulį, jį patirdami. Dabar jau aišku, kad skirtingi suvokimo aspektai daugiau ar mažiau priklauso ir nuo įgimtų gabumų, ir nuo patirties, kuri padeda įprasminti jutimus.
Pirmasis galvosūkis. Dešinėje matome 1889 metais Franzo Müller-Lyrio sukurtą klasikinį iliuzijos pavyzdį. Ar kuri nors atkarpa – AB arba BC,- atrodo ilgesnė? Daugumai žmonių atrodo, jog atkarpa BC yra ilgesnė. Staigmena! Jos vienodo ilgio. Jūsų liniuotė tai patvirtintų.
Antrasis galvosūkis. Ar St. Louiso Getaway arkos aukštis didesnis už jos potį? O gal atvirkščiai? Iš tikrųjų jos aukštis yra lygus pločiui. Ir vėl rega mus klaidina.
Ketvirtasis galvosūkis. Iliuzijos kyla ir kitų jutimų pagrindu. Daugiau kaip prieš šimtą metų psichologą Wilhelmą Wundtą suglumino tai, kad žmonės, klausydamiesi metronomo ar laikrodžio tiksėjimo, girdi pasikartojantį 2, 3 ar 4 dužių ritmą: nevienodą tik-tik-tik-tik, koks jis iš tikrųjų ir yra, o, sakykime, TIK-tik-TIK-tik-TIK-tik. Iš vienodo tiksėjimo, kuris pasiekia ausį, kiekvienas klausytojas nesąmoningai susikuria girdimą derinį.
Šiuose galvosūkiuose vyraujančios regos iliuzijos rodo, kad regos pojūtis reikšmingesnis už kitus pojūčius. Mes dažnai patiriame šį regos persvaros reiškinį. Nors, žiūrint filmą, garsas sklinda iš projektoriaus, esančio už nugaros, mes jį suvokiame kaip skildantį ir ekrano, nes ten regime kalbančius aktorius. Panoramos kino teatre, žiūrėdami į ekrane „amerikietiškaisiais kalniukais“ važinėjančius žmones, tvirčiau atsiremiame, nors kiti mūsų jutimai „sako“, kad mes nejudame. Abiem atvejais rega persveria kitus pojūčius.
SUVOKINIO KŪRIMAS
Šio amžiaus prdžioje grupė vokiečių psichologų pradėjo domėtis, kaip protas pojūčius sujungia į suvokinius. Sovokiantis žmogus keletą savo pojūčių susieja į geštaltą (vok. Gestalt –forma, visuma). Geštaltinės psichologijos šalininkai nurodė tokio mūsų proto gebėjimo pavyzdžių. Pažvelkite į 1 pav.: iš tikrųjų matyti 8 juodi skrituliai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!