Atminties reiškinys

Atmintis yra proto sukauptų žinių saugykla. Pasak Cicerono, atmintis yra „visų dalykų saugykla ir sergėtoja“. Psichologui atmintis – bet koks ženklas , kada tai, kas buvo išmokta, išliko. Ar galima įsivaizduoti savo gyvenimą be atminties? Be atminties nesimėgautume buvusiomis džiaugsmingomis akimirkomis, nesijaustume kalti ir nesikamuotume dėl skausmingų akimirkų. Kiekvienas mirksnis būtų naujas gaivus potyris. Tačiau nepažintume nė vieno žmogaus, bet koks darbas – rengtis, virti, kepti – būtų naujas, kiekviena kalba svetima.
Pažinimu gauti įspūdžiai nepradingsta nustojus veikti juos sukėlusiems dirgikliams. Vieni jų išlieka trumpesni, kiti – ilgesnį laiką ir sieja asmenybės praeitį su dabartimi ir ateitimi. Atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro atsiminimas, išlaikymas ir atsiminimas to, kas ankščiau buvo pažinta, išgyventa ir veikta. Atminties reiškiniai būdingi visai gyvajai gamtai. Žmogaus atmintie modeliavimas kompiuteriuose atskleidė stebinančią jos atmintį (ji lygi maždaug 1016 informacijos vienetų - baitų).
Žmogaus atminties apimtį akivaizdžiai rodo kai kurie nepaprasti atvejai. Mes, dėka atminties, galime prisiminti begalę balsų, garsų, dainų; skonių, kvapų, paviršių; veidų, vietų, įvykių.
Tai vienas iš tinkamų žmogaus atminties modelių. Jis yra panašus į kompiuterio informacijos apdorojimo sistemą. Norint atminti bet koki įvykį, reikia, kad mūsų smegenis pasiektų informacija, kuri būtų išlaikoma, o vėliau vėl atgaivinama. Šios trys pakopos – užkodavimas, laikymas ir atkūrimas – ne tik žmogaus atminčiai, bet ir kitoms informacijos apdorojimo sistemoms. Pavyzdžiui, biblioteka turi turėti būdą, kaip sutvarkyti, surašyti informaciją (užkodavimas), saugoti ją (laikymas) ir padaryti pasiekiama vartotojams (atkūrimas). Taigi turint omenyje mūsų tikslus, kompiuteris yra tinkamiausias atminties sistemos veikimo modelis.
Kaip kompiuteris užkoduoja, laiko ir atkuria informaciją. Pirmiausia kompiuteris įvestį paverčia į elektroninę kalbą, panašiai kaip smegenys juntamąją informaciją – į nervinių impulsų kalbą. Kompiuterio diske nuolat laikoma labai daug informacijos. Iš šios informacijos saugyklos galima surasti ir susigrąžinti bylą arba dokumentą į trumpalaikę arba „veikiančiąją“ atmintį, kuri taip pat gauna naują informaciją iš klaviatūros. Dalis šios „veikiančios“ atminties matoma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!