Intelektas ir intelekto tipai

Intelektas pradėtas tyrinėti 19 a. pabaigoje. Psichologai iki šiol nesutaria, ką reikėtų laikyti intelektu. Vieni autoriai taip apibrėžia šią sąvoką: intelektas – gebėjimas operuoti vaizdais ar abstrakcijomis kalboje, skaičiuose bei erdvėje ir laike, leidžiantis sėkmingai susidoroti su daugeliu sudėtingų, ir remiantis specialiais įgūdžiais, net labai specifinių užduočių.
Intelekto sąvoka apima tiek mąstymo procesą, reikalingą problemoms spręsti, tiek šio proceso rezultatus.
Kiti autoriai, kalbėdami apie intelektą pabrėžia, kad intelektas tai gebėjimas tikslingai ir adaptyviai elgtis, apimantis gebėjimus pasinaudoti patirtimi, spręsti problemas, samprotauti ir sėkmingai sutikti iššūkius bei pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Dažnai vartojama kita sąvoka - intelekto koeficientas (IQ). Tai protinio ir chronologinio amžiaus santykis, padaugintas iš 100. Pvz.: mes ištyrėme 12 metų berniuko intelektą specialiu testu. Jo atsakymai atitiko 13 metų vaiko samprotavimų lygį. Taigi jo IQ = 108 (13 dalinome iš 12 ir padauginome iš 100).
1. Abstraktus mąstymas.
2. Sugebėjimas spręsti problemas.
3. Sugebėjimas įgyti žinių.
4. Atmintis.
5. Prisitaikymas prie aplinkos.
6. Protavimo greitis.
7. Kalbiniai sugebėjimai.
8. Matematiniai sugebėjimai.
9. Bendrosios žinios.
10. Kūrybiškumas.
H.Gardneris sukūrė 7 intelekto rūšių teoriją. Ši teorija remiasi nuostata, kad vienas intelekto matas, toks kaip IQ, yra visiškai nepakankamas žmonių gabumams apibūdinti. Tokiu būdu buvo išskirtos šios intelekto rūšys:
1. Kalbinis intelektas – šios rūšies kraštutinės formos – poeto ar rašytojo ir afazija sergančio žmogaus nesugebėjimas kalbėti. Jį dažnai vadina verbaliniu intelektu. Tai sugebėjimai panaudoti žodžius, atlikti verbalinę analizę, gerai įsisąmoninti sudėtingą verbalinę medžiagą ir suprasti metaforas.
2. Muzikinis intelektas – ryškų muzikinį intelektą turi muzikai (Mocartas, Lenonas). Yra manoma, kad muzikinę klausą turi kiekvienas žmogus. Muzikinė sistema yra „įdėta į vidų“, tik ją reikia lavinti.
3. Loginis - matematinis intelektas – jo kraštutinumas būtų matematiko genialumas arba molekulinės biologijos teorijų ilgos išvedžiojimų grandinės. Ši intelekto rūšis reikalinga tiek aritmetikoje, tiek algebroje, tiek simbolių logikoje.
4. Erdvinis intelektas – aiškiausiai pasireiškia architektų ar inžinierių, demonstruojančių unikalius erdvinius gabumus, veikloje. Jis matuojamas testais, per kuriuos žmogus ieško paslėptų figūrų arba mintyse...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!