Psihologijos mokslas neturi vieno intelekto apibrėžimo. Paanalizavus psichologinę literatūrą, galima rasti pačių ivairiausių intelekto sampratų – nuo sudėtingų, ilgų aprašymų iki elementariausio apibrėžimo, pvz., „intelektas yra tai ką galima matuoti intelekto testais“.
Sąmonė įgalina žmogų atlikti veiklą dviem lygiais: mintyse ir praktiškai. Pirmuoju atveju žmogus, žinodamas savo poreikius ir remdamasis savo mąstymu bei vaizduote, užsibrėžia tikslus tiems poreikiams patenkinti, numato priemones tiems tikslams pasiekti, atitinkamai (dažnai netgi idealiai) suplanuoja savo veiklą. O praktiškai veikdamas žmogus vykdo iš anksto numatytą veiksmų programą. Savo veikloje žmogus įvairius daiktus ir reiškinius vertina tiek, kiek jie padeda ar trukdo siekti tikslo. Jis numato būdus kliūtims įveikti ar jų išvengti, pasinaudoja įvairių situacijų teikiamomis galimybėmis, derina savo veiksmus, pastangas. Žmogui yra būdinga siekti spręsti iškilusias problemas bei veržtis į sėkmę, kad šios pastangos būtų vaisingos, reikia žinių ir pratimų sugebėjimų. Pirmoji sąlyga aiški: kuo daugiau mokaisi ir įsidėmi, tuo daugiau išmanai. Kitaip yra su intelektu plačiąja prasme. Tai diskutuotina tema, nors daugelis mokslininkų sutinka, kad paveldėjimas (genetika) šioje srityje turi lemiamą reikšmę, kad išvengtume neaiškumų. Žodį intelektas derėtų vartoti įgimto protinio pajėgumo prasme.
Intelekto sąvokos gimimą lėmė žmogaus savimonės susiformavimas, savęs išskyrimas iš kitų gyvų būtybių, savo ypatingumo suvokimas. Jau antikos mąstytojai intelektu laikė tai, kas skiria žmogaus sielą nuo gyvūno, o tiksliau žmogaus sielos sugebėjimą pažinti daiktų esmę, mąstyti, sąmoningai kurti.
Mokslas, tiriantis įgimto intelekto matavimo galimybes, vadinamas psichometrija. Ji daugiausia remiasi intelekto koeficiento IK testais. Tokie testai padeda įvertinti asmens protinius sugebėjimus.
Daugiausia yra apibrėžimų, kuriouose intelektas traktuojamas kaip tam tikras sugebėjikmas sėkmingai ir greitai isšspresti problemas. Labiau skiriasi tik pačių problemų traktavimas: ar tai yra abstrakčios problemos, t.y mąstymo uždaviniai, ar čia galima priskirti ir kasdieninio gyvenimo konkrečias problemas.
Intelektas (lot. intellectus – suvokimas, prasmė) arba protas – gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsają. Kitaip – atpažinti sąryšius ir rasti optimalų problemos sprendimą....
Šį darbą sudaro 1754 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!