Žmogaus prisitaikymą ir išlikimą gamtoje garantuoja ne aštrūs dantys ar greitos kojos, bet protas. Todėl nenuostabu, kad nuo seno žmogaus protingumas buvo didžiausias filosofų ir mokslininkų susidomėjimo objektas. Dar Platonas pastebėjo, kad žymių tėvų vaikai taip pat daug pasiekia. Tačiau jis manė, kad ne viską lemia prigimtis, mokymui taip pat tenka didelė reikšmė. Todėl Platonas siūlė naudoti intelekto matą talentingiems vaikams atrasti, kuriems vėliau turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys ir mokymas, kad jie išvystytų visus savo pajėgumus. Tačiau ši idėja negalėjo būti įgyvendinta paprasčiausiai dėl to, kad iki šio amžiaus nebuvo sukurti intelekto testai. Todėl filosofams, bandant įrodyti genijaus paveldimumą, teko tenkintis biografijų ir šeimų geneologinių medžių tyrinėjimu.
XIX amžius buvo ypatingai turtingas bandymais sukurti intelekto testus. Tačiau dauguma tyrinėtojų ėjo ne tuo keliu —jie manė, kad intelektas didėja žmogui priimant informaciją per jutimo organus, ir darė išvadą, kad kuo pranašesni jutimo organai (pvz., kuo geresnis regėjimas), tuo didesnis intelektas. Tyrimai, aišku, parodė, kad tai nėra tiesa.
Tačiau 1881 metais įvyko tai, kas padarė lemiamą įtaką intelekto testų kūrimui. Prancūzijoje įvedus privalomą mokyklos lankymą vaikams, visi, taip pat ir protiškai atsilikę vaikai, atsidūrė mokyklose. Švietimo sistema buvo pasiruošus suteikti jiems pagalbą, tačiau pirmiausia reikėjo nustatyti protiškai atsilikusius vaikus. Iškilo praktinis intelekto testų poreikis, Prancūzijos švietimo ministras paprašė tyrinėtoją Alfredą Binet sukurti testą, kuris padėtų nustatyti atsiliekančius vaikus. Ironiška, kad testas, kurio taip norėjo Platonas, buvo sukurtas ne genijams, bet protiškai atsilikusiems vaikams atrasti.
Kurdamas intelekto testą Binet atmetė teoretizavimus, kas yra intelektas, ir tiesiog kūrė testą, kuris prognozuotų, kurie vaikai galės sėkmingai mokytis mokykloje, kurie ne. Binet turėjo įtraukti į testą mokyklai reikalingų įgūdžių, tokių kaip kalba matematika ir pan., matavimą. Tuo pačiu metu testas siekė matuoti gebėjimus, o ne mokymo rezultatus (pasiekimus), todėl testo užduotis ribojosi kasdiene patirtimi atlikti neturėjo būti reikalingas joks papildomas mokymas.
1905 metais sukūręs pirmą savo testo versiją, vėliau...
Šį darbą sudaro 4190 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!