Intelektas (apibrėžimas, struktūra, rūšys)

Intelektas.
Lotyniškai intellectus (gr. „nus“) – „pažinimas, supratimas, protas“. Platonas intelektą vadino Dievo duota sielos jėga. Jo mokinys Aristotelis aiškino, kad protas atsiranda pažinimo procese. Tuo tarpu E.Kantas, priešingai, intelektu vadino sugebėjimą kurti sąvokas, o protu – metafizines idėjas. Galiausiai Hėgelis intelektu vadino sugebėjimą abstrakčiai analitiškai klasifikuoti, o intelektas – tai aukštesniojo, protingo ir konkretaus supratimo prielaida.
• sugebėjimas perdirbti informaciją sprendžiant problemas (Guilford J.P., 1955; Estes W., 1982; Sternberg R.J., 1985).
Siaurąja prasme intelektą galėtume apibrėžti kaip ypatingą subjekto ir objektų sąveikos formą, specifinę veiklą, kilusią iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras.
Kasdienybėje intelektu vadiname žmogaus sumanumą, protingumą, sugebėjimą spręsti problemas, greitai perprasti dalykus bei pasimokyti iš patirties.
A.Binet intelektą siejo su dėmesiu. Jis teigė, jog skirtingus intelekto lygius lemia skirtingas dėmesys ir savo tyrimais įrodinėjo, jog atsiliekantys individai nuo pirmaujančių skiriasi dėmesio savybėmis. Vėliau R.Cattelis išskyrė du intelekto veiksnius: „tekantį“ (fluid) ir „kristalizuotą“ (crystallized). Jo aiškinimais, „tekantis“ intelektas priklauso nuo prigimties ir pasireiškia sprendžiant visiškai naujus uždavinius, o tuo tarpu „kristalizuotasis“ – sprendžiant pažinimo uždavinius, reikalaujančius protinio darbo įgūdžių. Pastarąjį lemia aplinka ir mokymas. Taigi, galima teigti, jog vienas yra įgimtas, o kitas – įgytas.
Tačiau manoma, jog intelektas tai nėra vien tik sugebėjimas protauti, spręsti problemas bei išmokti, o yra taip pat susijęs ir su emocijomis, jutimais, įgūdžiais bei bendravimo sugebėjimais. Kartais jis net yra apibūdinamas, kaip tam tikras gebėjimas išvengti streso, išlaikyti emocinį stabilumą bei pasitikėjimą savimi. R.Cattelio ir E.Welbo tyrimų duomenimis, žmogaus interesai, valia kai kurios temperamento savybės rodo proto lygį, ir todėl priskirtini intelektui.
Intelekto struktūra ir rūšys.
Yra keletas intelekto struktūrinių modelių. J.P.Guilfordas sukūrė intelekto modelį su 120 sugebėjimų. Jo nuomone, kiekvienu momentu intelektą galima apibūdinti trimis veiksmo dydžiais: turiniu, operacijomis ir rezultatais. Tai išankstinė intelekto schema.
Vertingas yra L.M.Vekerio genetinis struktūrinis intelekto modelis. Jis teigia, jog norint suprasti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!