Styvenso dėsnio tyrimas

Įvadas Psichofizika atsirado XIX a. viduryje. Tai bendrosios psichologijos šaka, kuri davė pradžią eksperimentinei psichologijai. Psichofizika pagrįsta teigimu, jog skirtingas elgesio ir psichikos būsenų formas lemia skirtingi fiziniai pojūčiai (Psichologijos žodynas, 1993). Klasikinėje psichofizikoje ryšys tarp pojūčio stiprumo ir stimulo intensyvumo buvo nustatytas netiesioginiu būdu – diferenciniais ir absoliučiais slenksčiais. 1831 m. Vėberis nustatė, kad intensyvumo skyrimo slenkstis yra tiesiogiai proporcingas pradiniam intensyvumui. Fechneris 1860 m. nustatė, kad pojūtis stiprėja proporcingai dirgiklio intensyvumo logaritmui. Vėberio – Fechnerio dėsnio taikymas yra ribotas. Tad jų oponentai ieškojo universalesnės priklausomybės tarp pojūčio ir stimulo formos, ieškojo tiesioginių pojūčių matavimo būdų (Bagdonas, 1977). Terstono (1927) ir Stivenso (1930) atlikti tyrimai ne tik patvirtino laipsninę priklausomybę tarp pojūčio stiprumo ir stimulo intensyvumo, bet ir paruošė dirvą naujam psichofizikos dėsniui sukurti. Jis dar vadinamas Stivenso dėsniu (Bagdonas, 1977). Stivenso dėsnio formulė užrašoma taip: S = k (I + a)n arba S = kIn (S – pojūčio stiprumas, I – stimulo intensyvumas, n – laipsnio rodiklis, a ir k – pastovūs koeficientai) Yra ir daugiau šios formulės variantų, tačiau jos esmė nekinta. Taigi, Stivenso dėsnis teigia, kad pojūčio stiprumas yra tiesiog proporcingas stimulo intensyvumui, pakeltam tam tikru laipsniu. Laipsnio rodiklio reikšmės gali svyruoti nuo 0,1 iki 4. Nuo rodiklio reikšmės priklauso funkcijos grafiko forma: kai n=1, tai priklausomybė tarp pojūčio stiprumo ir stimulo intensyvumo tiesioginė, kai n1,tai nežymus stimulo pokytis sukelia didelį pojūčio pokytį (. k – const.). Anot Stivenso, priklausomybė tarp pojūčio stiprumo ir stimulo intensyvumo tinka suvokiant ne tik šviesos ryškumą, svorio dydį, nuotolį tarp objektų, bet ir kitokio modalumo signalams. Tačiau laipsnio rodiklis n nurodytoje priklausomybėje priklauso nuo stimulo modalumo (Vaitkevičius, 2002). Stivenso dėsnis grindžiamas psichofiziologinių tyrimų duomenimis. Kadangi psichofiziologinių matavimų rezultatai dažniausiai turi individualių skirtumų, todėl negalima aiškiai įrodyti, kad Stivenso dėsniu nusakomas laipsniškas priklausomybės principas yra tikresnis už Vėberio ir Fechnerio dėsnį. Šio laboratorinio darbo tikslas – patikrinti Stivenso dėsnį. Metodika Tiriamieji Tyrime dalyvavo 21 metų mergina, Klaipėdos universiteto antro kurso psichologijos studentė, kuri yra ir šio darbo autorė. Tyrimo priemonės Tyrimui atlikti buvo naudojamas personalinis kompiuteris su jame įdiegta „Styvens“ programa. Ja taip pat užregistruoti ir tyrimo duomanys. Programą „Styvens“ parengė Vilniaus universiteto prof. Henrikas Vaitkevičius ir v.m.b. Algimantas Švegžda 2000 m. Tyrimo eiga Tyrimas vyko tiriamosios namuose. Visų pirma tiriamoji susipažino su programa „Styvens“ – perskaitė intrukciją, pabandė programą rėžime „Veikia su nurodymais“, kurioje paaiškinama, kad tyrimo metu klaviatūros pagalba reikės užfiksuoti arba tai, kad lyginamoji linija yra dvigubai ilgesnė už etaloninę, arba tai, kad ji nėra dvigubai ilgesnė. Parametruose “Ilgiai” buvo nustatyti linijų parametrai, jų ilgiai, storis ir žingsniai. Tada nuėjus į “Eksperimentas” ir “Vykdymas” buvo pradėtas tyrimas. Paspaudus klavišą „tuščias tarpas“ viena po kitos pasirodė dvi linijos. Jeigu antroji linija pasirodė dvigubai ilgesnę už pirmąją, tiriamoji spaudė 3, jei ji neatrodė dvigubai ilgesnė, spaudė 1. Nespėjus pastebėti, ar antroji linija ilgesnė spaudė 2 ir sulyginimas buvo parodomas vėliau. Tam, kad pasirodytų kita linijų pora spaudžiamas klavišas „tuščias tarpas“ arba „enter“. Pirmojoje tyrimo dalyje tiriamoji turėjo taip įvertinti 44 linijų poras, 10 ratų. Tada, pakeitus linijų storį iš 2 pikselių į 6 pikselius buvo pradėtas antrasis tyrimo etapas. Antrajame tyrimo etape kiti parametrai išliko tie patys – ilgiausios tiesės ilgis – 400 pikseliai, žingsnių skaičius – 5, „ilgio kitimo“ žingsnis – 4%, rodymo trukmė – 720 ms. Šiame etape taip pat buvo 10 ratų, kuriuose kiekviename po 44 linijų poras. Duomenų registravimas Tyrimo duomenys automatiškai buvo išsaugomi faile STYVENS_DATA. Čia atsakymai pateikti kaip „-1“ (tiriamasis pasirinko atsakymą „nėra dvigubai ilgesnė“) ir „1“ (tiriamasis pasirinko atsakymą „yra dvigubai ilgesnė“). Šie duomenys perkelti į „Microsoft Excel“ programą. Joje sudarytos lentelės, kuriose suskaičiuoti atsakymų „linija yra dvigubai ilgesnė“ skaičius. Remiantis lentelėmis, nubraižomi grafikai. Rezultatai ir jų analizė Pirmosios serijos rezultatai Pirmoje serijoje lyginamosios ir etaloninės linijų parametrai buvo pasirinkti tokie: • Ilgiausios tiesės ilgis – 400 pikselių; • Tiesių storis – 2 pikseliai; • Žingsnių skaičius – 5; • Ilgio kitimo žingsnis: 4%; • Rodymo trukmė – 720 ms.; • Vaizdai ekrano centre. Gauti rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose. 1 lentelėje pateikiami duomenys, kai etaloninė linija buvo 400 pikselių. 1 lentelė. Etaloninės linijos ilgis 400 (pikseliais) Lyginamosios linijos ilgis (pikseliais)   320 336 352 368 384 400 416 432 448 464 480 1 -1 1 -1 1 -1 -1 1 1 1 1 1 2 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 3 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 4 -1 -1 1 1 1 1 1 1 -1 -1 1 5 -1 -1 -1 1 1 1 1 -1 -1 1 1 6 1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 7 -1 1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 8 -1 -1 -1 -1 1 -1 -1 1 -1 1 1 9 -1 1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 10 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Atsakymų, kad lyginamoji linija yra dvigubai ilgesnė už etaloninę sk. 1 4 2 7 9 8 9 9 7 9 10 Atsakymų, kad lyginamoji linija ilgesnė už etaloninę sk. (%)  10 40 20 70 90 80 90 90 70 90 100 Žymėjimas : -1 linija nėra dvigubai ilgesnė 1 linija yra dvigubai ilgesnė Pilka spalva išryškinti atsakymai, kur pažymėta, jog linija yra dvigubai ilgesnė. Grafike tai atrodo: 1 pav. Psichometrinė kreivė, kai etaloninės linijos ilgis 400 (pikseliais) Pirmoje lentelėje pateikti duomenys, kai etaloninė linija buvo 400 pikselių ilgio, o lyginamųjų linijų ilgiai nuo 320 iki 480 pikselių. Matome, kad tiriamoji, net 4 sykius, kai lyginamųjų linijų ilgiai buvo 384, 416, 432, 464 pikseliai, net 9 kartus atsakė, kad „linija yra dvigubai ilgesnė“. Ir 10 kartų pasakė kad linija dvigubai ilgesnė kai linijų ilgis buvo 480 pikseliai. Kai linija buvo pakankamai trumpa – 320 pikselių, tiriamoji tik vieną kartą pasakė, kad linija yra dvigubai ilgesnė. Kai buvo pateikiama etaloninė linija 200 pikselių ilgumo, gauti duomenys buvo tokie: 2 lentelė. Etaloninės linijos ilgis 200 (pixeliais) Lyginamosios linijos ilgis (pikseliais)   160 168 176 184 192 200 208 216 224 232 240 1 -1 -1 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 -1 2 -1 -1 -1 -1 -1 -1 1 1 -1 1 1 3 1 -1 1 1 1 1 -1 -1 1 -1 1 4 -1 -1 -1 -1 -1 -1 -1 -1 1 -1 1 5 -1 -1 -1 1 1 1 1 -1 1 1 -1 6 -1 -1 1 -1 -1 -1 1 1 1 1 -1 7 -1 -1 -1 -1 -1 -1 1 -1 1 1 1 8 -1 -1 -1 1 -1 1 1 -1 -1 1 1 9 -1 -1 -1 -1 -1 1 1 1 1 -1 1 10 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 Atsakymų, kad lyginamoji linija yra dvigubai ilgesnė už etaloninę sk. 1 0 2 4 4 5 8 5 8 7 7 Atsakymų, kad lyginamoji linija ilgesnė už etaloninę sk. (%)  10 0 20 40 40 50 80 50 80 70 70 Pavaizdavus tai grafiškai: 2 pav. Psichometrinė kreivė, kai etaloninės linijos ilgis 200 (pikseliais) Antrojoje lentelėje pateikti duomenys, kai etaloninė linija buvo 200 pikselių, o lyginamosios linijos buvo nuo 160 iki 240 pikselių ilgio. Iš grafiko aiškiai matyti, jog kai linijų ilgiai buvo 208 ir 224 pikselių, net 2 sykius po 8 kartus buvo nustatyta, kad linija yra dvigubai ilgesnė. Kai etaloninės linijos trumpesnės, atsakymų, jog linija yra dvigubai ilgesnė buvo mažiau. Esant 168 pikseliams nebuvo nė vieno atsakymo, kad linija yra dvigubai ilgesnė. Kai linija išties buvo dvigubai ilgesnė, tiriamoji tai pastebėjo 50% tikslumu. Kai etaloninės linijos ilgis buvo 100 pikselių, tiriamosios duomenys atrodė taip: 3 lentelė. Etaloninės linijos ilgis 100 (pixeliais) Lyginamosios linijos ilgis (pikseliais)   80 84 88 92 96 100 104 108 112 116 120 1 -1 -1 -1 1 1 -1 1 -1 1 1 1 2 -1 -1 -1 -1 1 -1 -1 1 1 1 1 3 1 -1 -1 1 -1 -1 1 1 1 1 1 4 -1 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 5 -1 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 6 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 1 -1 7 -1 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 -1 8 -1 -1 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 9 -1 -1 1 1 1 1 1 -1 1 1 1 10 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 Atsakymų, kad lyginamoji linija yra dvigubai ilgesne už etaloninę sk. 1 0 2 5 8 6 9 8 10 10 8 Atsakymų, kad lyginamoji linija ilgesnė už etaloninę sk. (%)  10 0 20 50 80 60 90 80 100 100 80 Duomenys grafike atrodo taip: 3pav. Psichometrinė kreivė, kai etaloninės linijos ilgis 100 (pikseliais) Trečioje lentelėje etaloninės linijos ilgis yra 100 pikselių, o lyginamosios linijos nuo 80 iki 120 pikselių. Tiriamoji 2 sykius po 10 kartų, kai linijų ilgiai buvo 112 ir 116 pikselių, pažymėjo, kad linijos yra dvigubai ilgesnės. Kai linijos ilgis buvo 84 pikseliai, tiriamoji nė vieno karto nepasakė, kad linija yra dvigubai ilgesnė. Duomenys, kai etaloninė linija buvo 50 pikselių ilgyje pateikiami 4 lentelėje ir 4 paveikslėlyje: 4 lentelė. Etaloninės linijos ilgis 50 (pixeliais) Lyginamosios linijos ilgis (pikseliais)   40 42 44 46 48 50 52 54 56 58 60 1 1 1 1 -1 1 1 -1 1 1 -1 -1 2 -1 1 -1 -1 1 1 1 -1 1 1 1 3 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 4 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 -1 5 -1 -1 1 1 1 1 -1 1 -1 1 1 6 -1 1 -1 1 1 1 1 1 1 -1 1 7 -1 -1 -1 1 1 -1 1 1 1 1 1 8 -1 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 1 9 -1 1 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 10 -1 -1 1 1 -1 -1 1 1 1 1 -1 Atsakymų, kad lyginamoji linija yra dvigubai ilgesne už etaloninę sk. 1 4 3 7 7 8 8 9 9 8 7 Atsakymų, kad lyginamoji linija ilgesnė už etaloninę sk. (%)  10 40 30 70 70 80 80 90 90 80 70 4 pav. Psichometrinė kreivė, kai etaloninės linijos ilgis 50 (pikseliais) Ketvirtoje lentelėje etalononės linijos ilgis yra 50 pikselių, o lyginamosios linijos yra nuo 40 iki 60 pikselių. Tiriamoji 9 kartus pasakė, kad linija yra dvigubai ilgesnė, kai linijų ilgis buvo 54 ir 56 pikseliai. Tik vieną kartą iš dešimties tiriamoji pasakė, kad linija dvigubai ilgesnė, kai jos ilgis buvo 40 pikselių. Taigi, apžvelgus pirmosios serijos rezultatus, matome, jog lyginamoji linija dažniau atpažįstama kaip dvigubai ilgesnė, esant ilgesnei etaloninei linijai, esant teigiamam nuokrypiui už nulio ribos. Teigiamų atsakymų reiškiančių dvigubai ilgesnę liniją yra daugiau kai linija arba labai ilga arba labai trumpa, t.y. 400 ir 50 pikselių. Kai linija 200 ir 100 pikselių, teigiamų atsakymų yra mažiau. Taigi, galime teigti, kai linijos ilgis vidutinis, tiriamajai buvo sunkiau atskirti dvigubai ilgesnę liniją. Apibendrinant visus pirmos serijos rezultatus matomas dar vienas panašumas tarp visų lentelių ir grafikų. Kai lyginamosios linijos yra ilgesnės, tiriamoji jas pažymėjo kaip dvigubai ilgesnes daug dažniau, negu tada, kai lyginamosios linijos buvo trumpesnės. Antrosios serijos rezultatai Antrojoje serijoje pakeistas tiesių storis, o kiti parametrai palikti tokie patys: • Ilgiausios tiesės ilgis – 400 pikselių; • Tiesių storis – 6 pikseliai; • Žingsnių skaičius – 5; • Ilgio kitimo žingsnis: 4%; • Rodymo trukmė – 720 ms.; • Vaizdai ekrano centre. 5 lentelėje pateikiami rezultatai, kai etaloninės linijos ilgis buvo 400 pikselių. Tai vaizdžiau atrodo grafike. Lyginamosios linijos ilgis (pikseliais)   320 336 352 368 384 400 416 432 448 464 480 1 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 -1 1 1 2 -1 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 3 -1 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 -1 4 -1 -1 1 1 -1 1 -1 -1 1 1 -1 5 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 6 -1 -1 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 7 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 8 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 -1 9 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 10 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Atsakymų, kad lyginamoji linija yra dvigubai ilgesne už etaloninę sk. 0 1 5 7 8 9 9 9 9 10 7 Atsakymų, kad lyginamoji linija ilgesnė už etaloninę sk. (%)  0 10 50 70 80 90 90 90 90 100 70 5 lentelė. Etaloninės linijos ilgis 400 (pixeliais) 5 pav. Psichometrinė krievė, kai etaloninės linijos ilgis 400 (pikseliais) Iš šios lentelės ir grafiko matome, kad kuo lyginamoji linija buvo trumpesnė tuo mažiau kartų tiriamoji pasakė, kad linija yra dvigubai ilgesnė. Tiriamoji 4 sykius po 9 kartus pasakė, kad linija yra dvigubai ilgesnė kai linijų ilgiai buvo 400, 416, 432 ir 448 pikselių. Ir 10 kartų pasakė, kad linija dvigubai ilgesnė, kai linijos ilgis 464 pikseliai. Kai lyginamoji linija buvo trumpiausia – 320 pikselių, tiriamoji nė karto nepasakė, kad ji yra dvigubai ilgesnė. Kai etaloninės linijos ilgis buvo 200 pikselių, tiriamosios duomenys atrodė šitaip: 6 lentelė. Etaloninės linijos ilgis 200 (pixeliais) Lyginamosios linijos ilgis (pikseliais)   160 168 176 184 192 200 208 216 224 232 240 1 -1 -1 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 2 -1 -1 -1 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 3 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 -1 1 1 4 -1 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 -1 5 -1 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 1 6 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 7 -1 -1 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 8 -1 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 9 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 1 1 10 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 1 1 Atsakymų, kad lyginamoji linija yra dvigubai ilgesne už etaloninę sk. 0 0 2 4 5 10 9 10 9 10 9 Atsakymų, kad lyginamoji linija ilgesnė už etaloninę sk. (%)  0 0 50 40 50 100 90 100 90 100 90 6pav. Psichometrinė kreivė, kai etaloninės linijos ilgis 200 (pikseliais) Iš šios lentelės ir grafiko matome, kad kai lyginamosios linijos buvo trumpos, tiriamoji nė karto neužfiksavo, kad linija yra dvigubai ilgesnė, kai linijų ilgiai buvo 160 ir 168 pikselių. Kai linijos buvo 200, 216 ir 232 pikselių ilgio, tiriamoji visus 10 kartų pasakė, kad linija yra dvigubai ilgesnė. 7 lentelėje ir 7 paveikslėly pateikti duomenys, kai etaloninės linijos ilgis buvo 100 pikselių: 7 lentelė. Etaloninės linijos ilgis 100 (pixeliais) Lyginamosios linijos ilgis (pikseliais)   80 84 88 92 96 100 104 108 112 116 120 1 -1 1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 -1 2 -1 -1 -1 -1 1 1 1 1 -1 1 1 3 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 1 1 4 -1 -1 1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 5 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 6 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 7 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 -1 8 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 9 -1 1 1 1 -1 1 1 1 1 1 1 10 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 Atsakymų, kad lyginamoji linija yra dvigubai ilgesne už etaloninę sk. 0 3 5 5 9 9 10 10 9 10 8 Atsakymų, kad lyginamoji linija ilgesnė už etaloninę sk. (%)  0 30 50 50 90 90 100 100 90 100 80 7 pav. Psichometrinė kreivė, kai etaloninės linijos ilgis 100 (pikseliais) Šiuo atveju panašiai kaip ir prieš tai buvusiose lentelėse ir grafikuose, tiriamoji ilgesnes linijas pažymi kaip digubai ilgesnes už etaloninę. Iš grafiko matome, jog po 10 kartų tiriamoji pasakė, kad lyginamoji linija yra dvigubai ilgesnė, kai linijų ilgiai 104, 108 ir 116 pikselių. Kai linijos ilgis buvo 100 pikselių tiriamoji net 90% pasakė, kad linija yra dvigubai ilgesnė. Kai linija buvo pakankamai trumpa, tik 80 pikselių, tiriamoji jos nė karto nepažymėjo kaip dvigubai ilgesnės. 8 lentelėje ir 8 paveikslėlyje pateikiami paskutinieji duomenys, kai etaloninė linija buvo 50 pikselių. 8 lentelė. Etaloninės linijos ilgis 50 (pixeliais) Lyginamosios linijos ilgis (pikseliais)   40 42 44 46 48 50 52 54 56 58 60 1 -1 -1 -1 1 1 1 1 -1 1 -1 1 2 -1 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 3 -1 -1 1 1 1 1 -1 1 1 1 1 4 1 -1 1 1 1 1 1 -1 1 -1 1 5 -1 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 6 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 7 -1 -1 1 -1 1 1 1 1 1 1 1 8 -1 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 9 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 10 -1 -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Atsakymų, kad lyginamoji linija yra dvigubai ilgesne už etaloninę sk. 1 0 5 7 10 10 9 8 10 8 10 Atsakymų, kad lyginamoji linija ilgesnė už etaloninę sk. (%)  10 0 50 70 100 100 90 80 100 80 100 8pav. Psichometrinė kreivė, kai etaloninės linijos ilgis 50 (pikseliais) Šiuo atveju net 4 sykius tiriamoji visus 10 sykių pasakė, kad linija yra dvigubai ilgesnė, kai linijų ilgiai buvo 48, 50, 56 ir 60 pikselių. Kai linijos ilgis buvo 42 pikseliai, tiriamoji nė vieno sykio nepasakė, kad linija dvigubai ilgesnė. Apibendrinant antrosios serijos rezultatus matome, jog kaip ir pirmoje serijoje, kai lyginamosios linijos yra ilgesnės, tiriamoji jas pažymėjo kaip dvigubai ilgesnes daug dažniau, negu tada, kai lyginamosios linijos buvo trumpesnės. Kai linijos iš tikrųjų buvo dvigubai ilgesnės, tiriamoji pažymėjo gan tiksliai – 2 sykius 100% tikslumu ir 2 sykius 90% tikslumu. Todėl galima sakyti, kad linijos storis turi įtakos linijų įvertinimui. Pirmosios ir antrosios serijų rezultatų palyginimas 9 lentelė. Pirmojo ir antrojo variantų rezultatų palyginimai Etaloninės linijos ilgis pxl 320 pxl 336 pxl 352 pxl 368 pxl 384 pxl 400 pxl 416 pxl 432 pxl 448 pxl 464 pxl 480 pxl Pirmosios serijos atsakymų sk (%), linijos storis 2pxl 10 40 20 70 90 80 90 90 70 90 100 Antrosios serijos atsakymų sk.(%), linijos storis 6 pxl 0 10 50 70 80 90 90 90 90 100 70 Etaloninės linijos ilgis pxl 160 pxl 168 pxl 176 pxl 184 pxl 192 pxl 200 pxl 208 pxl 216 pxl 224 pxl 232 pxl 240 pxl Pirmosios serijos atsakymų sk (%), linijos storis 2pxl 10 0 20 40 40 50 80 50 80 70 70 Antrosios serijos atsakymų sk.(%), linijos storis 6 pxl 0 0 50 40 50 100 90 100 90 100 90 Etaloninės linijos ilgis pxl 80 pxl 84 pxl 88 pxl 92 pxl 96 pxl 100 pxl 104 pxl 108 pxl 112 pxl 116 pxl 120 pxl Pirmosios serijos atsakymų sk (%), linijos storis 2pxl 10 0 20 50 80 60 90 80 100 100 80 Antrosios serijos atsakymų sk.(%), linijos storis 6 pxl 0 30 50 50 90 90 100 100 90 100 80 Etaloninės linijos ilgis pxl 40 pxl 42 pxl 44 pxl 46 pxl 48 pxl 50 pxl 52 pxl 54 pxl 56 pxl 58 pxl 60 pxl Pirmosios serijos atsakymų sk (%), linijos storis 2pxl 10 40 30 70 70 80 80 90 90 80 70 Antrosios serijos atsakymų sk.(%), linijos storis 6 pxl 10 0 50 70 100 100 90 80 100 80 100 Iš lyginamosios lentelės matome, jog tiriamoji daugiau sykių pasakė, kad linija yra dvigubai ilgesnė už etaloninę antrojoje serijoje. Taip pat matome, kad didžiausiais atsakymų skaičius, jog linija yra dvigubai ilgesnė, buvo tada kai lyginamosios linijos buvo ilgesnės, o ne trumpesnės už etaloninę. Laipsnio rodiklio n reikšmės patikrinimas Kaip jau buvo minėta, Stivenso dėsnio formulė yra , joje laipsnio rodiklio reikšmės gali svyruoti nuo 0,1 iki 4. Mes norime apskaičiuoti laipsnio reikšmę, kuri skaičiuojama pagal šią formulę: S -pojūčio stiprumas (linijos ilgis kai tiriamasis atpažino ją kaip dvigubai ilgesnę dažniausiai), I – stimulo intensyvumas (šiuo atveju etaloninės linijos ilgis, atitinkamai 400, 200, 100, 50px). Skaičiuojant į formulę įstatome reikiamas reikšmes ir apskaičiuojame jų logoritmines reikšmes. Esant kelioms linijoms, kurias tiriamasis daugiausiai atpažino kaip dvigubai ilgesnes, pasirenkamas variantas, esantis arčiausiai etaloninės linijos. Gauname tokias n laipsnio reikšmes: 10 lentelė. n reikšmės pirmoje serijoje Pirmas variantas S I n Kai linija 400px 480 400 1,0304 Kai linija 200px 208 200 1,0074 Kai linija 100px 112 100 1,0246 Kai linija 50px 54 50 1,0197 Kaip įvade buvo minėta, kad, kai n=1, tai priklausomybė tarp pojūčio stiprumo ir stimulo intensyvumo tiesioginė, n1,tai nežymus stimulo pokytis sukelia didelį pojūčio pokytį(Bagdonas, 1997m.). Matome, jog pirmojoje serijoje visos n reikšmės yra šiek tiek didesnės už 1. Taigi, galime teigti, kad pakeitus etaloninės linijos ilgį, tiriamasis lengviau atpažįsta liniją, kaip dvigubai ilgesnę. Tačiau n reikšmės yra tik truputį didesnės už 1, todėl galime sakyti, kad n=1 11lentelė. n reikšmės antroje serijoje Antras variantas S I n Kai linija 400px 464 400 1,0247 Kai linija 200px 200 200 1 Kai linija 100px 104 100 1,0085 Kai inija 50px 50 50 1 Antrosios serijos rezultatuose dvi n laipsnio reikšmės yra tik šiek tiek didesnės už 1, o kitos dvi yra lygios 1. Todėl galime teigti, kad priklausomybė tarp pojūčio stiprumo ir stimulo intensyvumo yra tiesioginė. Išvados Atlikus šį tyrimą ir išanalizavus rezultatus galiu daryti tokias išvadas: 1. Pakeitus linijų storį t.y. linijas pastorinus: a. Tiriamasis daugiau sykių linijas pažymi kaip dvigubai ilgesnes b. Tiriamasis žymiai tiksliau nustato išties dvigubai ilgesnes linijas 2. Nepaisant linijų storio, tiriamasis labiau linkęs linijas, kurios yra ilgesnės už etaloninę, žymėti kaip dvigubai ilgesnes. 3. Šio laboratorinio darbo tikslas įvykdytas – Stivenso dėsnis patvirtintas: a. Laipsnio rodiklis n pirmojoje serijoje yra tik šiek tiek didesnis už 1, todėl galime teigti, kad jis lygus 1. b. Antrame variante n taip pat lygus 1. c. Todėl galime teigti, kad Stivenso dėsnis yra teisingas. Literatūros sąrašas 1. Bagdonas A. Sensorinės sistemos. I dalis. V.: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė tarnyba, 1977. 2. Bendroji psichologija. Vilnius: Mokslas, 1986 3. Martišius, V. Kognityvinė psichologija (I dalis). Suvokimas ir atmintis. Vytauto didžiojo universitetas. Kaunas, 2006 4. Martišius V. Psichologijos metodai. Vilnius: Egalda, 1999 5. Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 6. Vaitkevičius P. H. Pojūčiai ir suvokimas. I dalis. Vilniaus universitetas, Vilnius, 2002;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!