Vėberio-Fechnerio dėsnio patikrinimas

Visos sensorinės sistemos, kaip ir įvairūs fizikiniai prietaisai, pasižymi tam tikru jautrumu, reaguoja į energijos pasikeitimus aplinkoje, į skirtingus energijos stimulus. Energijos kitimus sąlygoja elektromagnetiniai (šviesa), mechaniniai (garsas, lytėjimas, judėjimas, raumenų įtempimas), cheminiai (skonis, uoslė), ar šilumos (karštis, šaltis) stimulai. Praktiškai kiekvienas stimulas, kiekvienas jo požymis sukelia savitus pojūčius. Būtent riba tarp “yra pojūtis” ir “nėra pojūčio” buvo pavadina absoliučiu pojūčio slenksčiu.
Absoliutus arba santykinis slenkstis išreiškiamas minimalia fizikinio stimulo energija arba stipriu, kuris yra susijęs su šio stimulo pojūčiu arba pokyčiu. Šis fizikinis dydis pažymimas ∆I. Paprastai psichofizikus domina, kokia turi būti minimali dydžio ∆I vertė, kad žmogus pastebėtų dviejų stimulų, kurių parametrai lygūs I ir I+∆I, skirtumą. (Bagdonas, 1983). Vokiečių mokslininkas P.Bugeras nustatė, kad šis minimalus, vos pastebimas dydis ∆I priklauso nuo dydžio I ir ∆I/I = const. Vėliau G.Fechneris iš to padarė loginę išvadą: pastovus dydis ∆I/I apibūdina vos pastebimą mūsų subjektyvaus pojūčio pokytį.
1. Didėjant rodymo trukmei tarp stimulų, slenksčio reikšmės didėja.
2. Mažėjant etaloninės linijos ilgiui, mažėja sensorinės sistemos jautrumas (mažėja konstantos).
1. Nustatyti priklausomybę tarp pojūčio stiprumo ir stimulo pateikimo trukmės.
2. Nustatyti Veberio – Fechnerio dėsnį.
Taigi absoliutus pojūčio slenkstis – tai minimalus stimulo intensyvumas, kuris sukelia vos pastebimą (minimalų, susijusį su veikiančiu mūsų jutimo organus dirgikliu) pojūtį. Tam, kad nustatytume šį slenkstį turime ieškoti minimalaus stimulo dydžio.
Stimulai, kurių žmogus nebejunta, t.y. nebesukelia pojūčio, kurie yra žemiau absoliutaus slenksčio vadinami subslenkstiniais. Stipresni už absoliutų slenkstį stimulai – vadinami viršslenkstiniais.
Mažiausias stimulo pokytis, sukeliantis vos pastebimus pojūčių pokyčius, vadinamas pojūčio skyrimo slenksčiu.
Vokiečių fizikas Veberis 1831 metais nustatė, kad intensyvumo skyrimo slenkstis yra tiesiog proporcingas pradiniam intensyvumui. Ir skyrimo slenksčio santykį su pradiniu intensyvumu pavadino santykiniu skyrimo arba diferenciniu slenksčiu.
Diferencinis slenkstis – tai fizinio signalo pakitimo laipsnis būtinas tam, kad iššaukti vos pastebimus skirtumus.
Veberis aptiko universalų sensorinių sistemų veiklos principą: lygindami objektus ir stebėdami skirtumus tarp jų, mes suvokiame ne skirtumą, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!