Stresas ir jo priežastys

XX amžiaus pabaiga — tai mokslinės techninės revoliucijos epocha, kuriai būdingas gamybos procesų mechanizavimas bei automatizavimas, didžiulė informacijos lavina, laiko deficitas. Nėra žmonių, kurie nebūtų išgyvenę konfliktinių situacijų, nepajutę „smūgių“ prestižui. Visa tai neigiamai veikia emocinę įtampą, stresą.
Literatūroje šiandien sunku rasti kitą žodį, taip dažnai vartojamą patiems įvairiausiems išgyvenimams ir psichiniam – emociniam bei fiziniam diskomfortui nusakyti, kaip stresas. Stresas nuolat lydi šių dienų gyvenimą, tačiau streso problema nėra nuodugniai ištirta ir išspręsta. Emocijos lydi žmogų nuo pat gimimo iki mirties. Jos atspindi subjektyvių aplinkos, paties savęs veiklos rezultatų vertinimą.
Referato tikslas: išsiaiškinti, kas yra stresas, kokios dažniausiai pasitaikančios streso priežastys.
1. Apibūdinti streso sampratą.
2. Pateikti pagrindines streso priežastis.
3. Atskleisti svarbiausius streso įveikimo būdus.
1. STRESAS IR JO POŽYMIAI
1.1. Streso sąvoka
Stresas yra daugiareikšmė sąvoka. Tarptautinių žodžių žodyne ji apibūdinama kaip įtampos būsena — visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių (stresorių), pavyzdžiui, šalčio, traumų, poveikį. Tai vidinio spaudimo, įtampos būsena, pasireiškianti įvairiais emociniais, fiziologiniais, elgesio pokyčiais.
Medicininio ir psichologinio termino „streso“ autorius yra endokrinologas Hansa Seljė (Hans Selye). Atlikęs tyrimus su pelėmis, gautus duomenis mokslininkas pristatė Monrealio universitetui 1936 metais. Tada jis pirmą kartą pavartojo šį terminą, o vėliau sukūrė ir streso teoriją, kuri yra aktuali ir dabar. Jis apibūdino stresą, kaip žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būseną, atsirandančių dėl išorinių ir vidinių dirgiklių, arba stresorių, poveikio. Jo nuomone, tai reakcija į asmeniui nepriimtiną arba sunkiai įvykdomą reikalavimą. Ikistresinius veiksnius jis suskirstė į adaptacinio prisitaikymo stygių ir tarpasmeninius bei psichinius konfliktus
Pagal H.Seljė teoriją, bendras adaptacijos sindromas skirstomas į tris stresinės patirties fazes: aliarmą, pasipriešinimą ir išsekimą.(1 pav.)
Aliarmas. Patyrus stiprų fizinį ar emocinį poveikį vyksta viso organizmo mobilizacija. Smarkiau ima plakti širdis, suaktyvėja kraujotaka, pasirengiame priešintis.
Priešinimasis. Organizmas suaktyvėjęs — jaučiame įtampą, padidėja budrumas, sustiprėja kvėpavimas. Pakyla kraujospūdis ir temperatūra. Tai veiklos fazė.
Išsekimas. Padidėjusio aktyvumo būsena negali trukti ilgai, nes ji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!