Stoop efekto tyrimas

1935 metais J.Ridley Stroop paskelbė straipsnį Journal of Experimental Psychology žurnale. Jame buvo aprašoma, jog egzistuoja reakcijos uždelsimai, kai reikia pasakyti žodžio spalvą, kai tuo tarpu prasmė gali sutapti arba nesutapti su spalva, kurią reikia pasakyti. Jis atliko tyrimus. Tiriamieji turėjo kuo greičiau reaguoti į tam tikrą rašalo spalvą (tarkim, raudoną) viena reakcija, o į kitą spalvą (mėlyną) – skirtinga nuo pirmos reakcija. Parašyto žodžio reikšmė arba sutapdavo su rašalo spalva, arba reiškė kitą spalvą. Reakcijos laikas buvo ilgesnis, kai spalvos nesutapdavo, t.y. kai žodžio reikšmė provokuodavo kitą nei rašalo spalva reakciją. Tiriamieji negalėjo neperskaityti žodžio (Martišius, 2006). Vėliau Stroop gautas efektas (reakcijos laikas labai pailgėja, kai spalva, kuria parašytas žodis, ir spalva, kurią turi įvardinti tiriamasis, nesutampa) buvo pavadintas jo vardu.
• Hamers (1973) atliko eksperimentą su garsu. Kai tiriamiesiems reikėjo pasakyti aukštu ar žemu balsu tariami žodžiai, tai žodžiams „aukštas“ ir „žemas“ reakcijos laikas būdavo ilgesnis, palyginus su neutraliais žodžiais.
• Chung (2004) atlikti amžiaus ir lyties įtakos Strūpo efektui tyrimai parodė, kad moterų reakcijos laikai buvo greičiausi (moterys geriau pažįsta spalvas). 41 – 65 metų amžiaus grupės reakcijos laikai buvo ilgiausi. Ir visi tiriamieji lėčiau reagavo į spalvą nei į žodį.
Stroop atliko kitą tyrimą, kuriame atrado atvirkštinį Strūpo efektą. Atvirkštiniame Strūpo efekte, tiriamiesiems reikėjo stengtis nekreipti dėmesio į spalvą, kuria parašytas žodis ir įvardinti žodžio prasmę. Reakcijos laikai buvo greitesni, kai žodžio spalva ir reikšmė sutapo (Smithson, Khan, 2005). Nors reakcijų laikai skyrėsi, pats Stroop`as gavo, kad jų skirtumas statistiškai nereikšmingas (Macleod, 1991). Taigi Stroop`o efekto įtaka daug didesnė nei atvirkštinio Strūpo efekto.
Cohen, Dunbar and McClelland (1990) pasiūlė Strūpo efekto aiškinimą, kuris neatskyrė automatizuotų ir kontroliuojamų procesų. Jie teigė kad automatiškumas yra ištisinis ir Stroop`o efektas priklauso nuo tikėtinų užduočių išmokimo (McAuley, Wiles, 1999). Pats Stroop (1935) teigė, kad asociacijos tarp žodinio stimulo ir skaitymo atsako yra stipresnės nei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!