Socialiai ir pedagogiškai apleistų vaikų elgsenos ypatumai

Klaipėda, 2008
ĮVADAS
Socialiai ir pedagogiškai apleistų vaikų tematika yra labai aktuali daugelyje pasaulio valstybių. Ypač ši problema dažniausiai vyrauja šalyse, kurios patiria esmines socialines permainas. Lietuvoje šis reiškinys yra gana dažnai aptarinėjamas, nes mūsų valstybėje gausu įvairių socialinių problemų. Taigi dažniausios priežastys lemiančios socialinį ir pedagoginį apleistumą pasak mokslininkų, yra auklėjimo klaidos šeimoje, asocialus tėvų elgesys, gyvenimo būdas.
Šio darbo objektas – socialiai ir pedagogiškai apleisti vaikai, bei jų elgesio ypatumai.
Darbo tikslas – išanalizuoti socialiai ir pedagogiškai apleistų vaikų elgsenos ypatumus.
Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą suformuluoti uždaviniai:
1. Nurodyti socialiai ir pedagogiškai apleistų vaikų atstūmimo priežastis.
2. Aptarti socialiai ir pedagogiškai apleistų vaikų elgsenos ypatumus.
3. Nurodyti prevencijos būdus.
1. Socialiai ir pedagogiškai apleisti vaikai
1.1. Socialinė atskirtis
Socialinė askirtis – viena pagrindinių valstybės mastu aptariamų problemų , kuri minima įvairose programose. Atskirtas gali būti kiekvienas visuomenės narys ar grupė, net valstybė. Tai vyksta dėl įvairių priežaščių: spalvos, kalbos, etninės kilmės, profesijos, išvaizdos, gebėjimų ir įvairių kitų faktorių. Skaudžiausiai socialinė atskirtis pažeidžia vaikus, kadangi jie negali kontroliuoti ar daryti įtakos aplinkybėms, lemiančioms socialinę atskirtį. Todėl visuomenėje daugėja beglobių vaikų, našlaičių, vaikai tampa skurdo aukomis, nebelanko bendrojo lavinimo mokyklų, tampa apleisti visuomenėje tiek socialiniu tiek pedagogišku atžvilgiu. ( Rudnikaitė ; Arlauskienė; 2006 ).
1.2 Veiksniai, lemiantys vaikų apleistumą.
Dažniausiai pedagoginį ir socialinį apleistumą vaikai patiria dėl įvairių nepalankių šeimos gyvenimo aplinkybių: ( Kuprėnaitė, 2006 )
. 1. Daug įtakos turi girtaujantys tėvai, kurie nesugeba pasirūpinti savo vaikais, dažnai juos terorizuoja, muša, tokiuose namuose dažnai renkasi kompanijos, yra girtaujama, todėl vaikas dažnai patiria žalą, nepatenkinami pagrindiniai jo poreikiai: mityba, apranga, mokykliniai reikmenys, laisvalaikio užimtumas.
Emocinio ryšio nebuvimas su tėvais sudaro palankias sąlygas pedagoginio apleistumo formavimuisi.
2. Šeimos, neturinčios pastovaus pragyvenimo šaltinio, ( abu tėvai niekur nedirba ) jie neturi kur gyventi, dažnai keliasi iš vienos vietos į kitą, gyvena netinkamuose gyventi būstuose, namuose trūksta maisto ir kitų būtiniausių dalykų. Tokioje šeimoje vaikams nuolat trūksta dėmesio, pasitaiko,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!